Mokslininkai suka galvas: kodėl katės murkia, o drugius traukia šviesa?

Lapkričio 27, 2015
+6
+6 -0

Devise esančio Kalifornijos universiteto veterinarijos profesoriaus Leslio Lionso (Leslie Lyons) teigimu, daugelis katinių šeimos gyvūnų – nuo naminių kačių iki gepardų – murkia. Naminės katės murkia esant įvairioms aplinkybėms: maitindamos kačiukus, glostomos žmonių ir net patirdamos stresą. Taip, perskaitėte teisingai: katės murkia ir kai yra laimingos, ir kai labai prastai jaučiasi. Todėl mokslininkai vis dar suka galvas dėl murkimo funkcijos.

"...katės murkia ir kai yra laimingos, ir kai labai prastai jaučiasi..."

Vienas iš variantų – murkimas skatina kaulų augimą, aiškino L. Lionsas žurnale „Scientific American“. Murkimo garso dažnių diapazonas nuo 25 iki 150 Hz. Nustatyta, kad tokio dažnio garsai gerina kaulų tankumą ir skatina gijimą. Kadangi katės tausoja energiją ilgai miegodamos, murkimas gali būti mažai energijos suvartojantis mechanizmas, skirtas sveikiems raumenims ir kaulams išsaugoti jų nenaudojant. Kita vertus, ši preliminari teorija nepaaiškina, kodėl katės murkia esant labai skirtingoms aplinkybėms. „Manau, kad ši paslaptis taip ir liks neatskleista. Kad ir kaip stengiuosi, man niekaip nepavyksta jos įminti“, – sakė L. Lionsas svetainei „Life’s Little Mysteries“.

Ar tikrai drugelius šviesa vilioja?

„Žiūrėk! Drugelis tiesiog įsirėžė į lemputę ir žuvo!“ – taip pasakę nieko nenustebintume. Šį reiškinį matome taip dažnai, kad pabandę pradėti diskusiją greičiausiai sukeltume pašnekovui žiovulį. Tačiau, pasirodo, jog tokio savižudiško vabzdžių elgesio motyvai yra visiškai nežinomi. Geriausi mokslininkų spėjimai nėra labai įtikinami.

Katės garsėja paslaptingu gyvenimo būdu ir gebėjimu įkvėpti nesuskaičiuojamą galybę interneto juokelių, vadinamųjų memų. Turite klausimų apie šiuos gyvūnus? Skaitykite toliau ir sužinosite 10 naujų dalykų apie kates.

Plačiau:

10 neįtikėtinų faktų kačių mylėtojams

Kai kurie entomologai laikosi nuomonės, kad drugeliai lekia į dirbtinius šviesos šaltinius, nes jie sutrikdo jų vidinę navigacijos sistemą. Skersinė navigacija – taip vadinamas kai kurių vabzdžių gebėjimas nustatyti judėjimo kryptį skrendant pastoviu kampu tolimo šviesos šaltinio, pavyzdžiui, Mėnulio, atžvilgiu. Atsiradus dirbtiniams šviesos šaltiniams, pavyzdžiui, laužui ar lemputei verandoje, kampas pasikeičia. Berklyje įsikūrusio Kalifornijos universiteto entomologas Džeris Pauelas (Jerry Powell) sako, kad manoma, jog „šviesa drugelius tarsi apakina ir kažkaip vilioja“.

Tačiau ši teorija turi du didelius trūkumus. D. Pauelas aiškina toliau: „Pirma – laužus žmonės kuria jau apie 400 000 metų. Vadovaujantis natūralios atrankos principu, visi drugeliai, strimgalviais lekiantys į šviesos šaltinį vedami instinkto, turėjo išmirti, tiesa? Antra – gali būti, kad drugeliai nesinaudoja skersine navigacija, nes daugiau nei pusė jų rūšių nemigruoja.“

Kitose teorijose taip pat netrūksta spragų. Pavyzdžiui, viena iš jų teigia, kad drugelių patinėlius traukia infraraudonoji šviesa, nes jos spindėjimas primena patelių skleidžiamus feromonus, arba sekso hormonus, kurie šviečia labai blausiai. Trumpai tariant, patinėliai gali sumaišyti žvakės šviesą su patelėmis, kviečiančiomis poruotis. Kita vertus, D. Pauelas nurodo, jog drugelius labiau traukia ultravioletiniai spinduliai nei infraraudonieji, tačiau ultravioletinė šviesa nė kiek neprimena šviečiančių feromonų.

Regis, drugelių mirtys – ne tokia jau ir nuobodi tema.

+6
+6 -0
  • Gyvūnų nutukimas
  • Katės
  • Alergijos gyvūnams
  • Katė ir nėštumas
  • Gyvūnai

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas.