Patarimai, padedantys palengvinti arba išvengti augalų sukeliamų alergijų

Rugpjūčio 09, 2019 | Rūtelė Foktienė
+1
+1 -0

Pastebima, kad alergiškų žmonių nuolat daugėja. Kai kuriems iš jų žydintys augalai reiškia nemalonius ir gyvenimo kokybę menkinančius simptomus. Ankstyvas pavasaris tokiems itin alergiškiems pacientams reiškia ne džiaugsmą ir žavėjimąsi atgyjančia, bundančia gamta, o varginančių sveikatos sutrikimų paūmėjimą. Kai kuriems asmenims pasiseka dar mažiau, mat alergijos juos linkusios kamuoti netgi ištisus metus. Gaila, bet dažniausiai tokie jautrūs žmonės priversti dovanotas gėles tiesiog išmesti į šiukšlių dėžę. 

 

Pagrindiniai šienligės simptomai yra šie:

  • nosies gleivinės ir odos aplink ją perštėjimas, niežėjimas bei kiti nemalonūs pojūčiai;
  • nosies užgulimas bei tekančios išskyros, kurios paprastai būna vandeningos ir gausios (alerginės kilmės sloga);
  • akių paraudimas, niežėjimas, perštėjimas ir varginantis ašarojimas;
  • gerklės, liežuvio, gomurio perštėjimas ir kiti nemalonūs pojūčiai;
  • dažnas čiaudulys, kartais net primenantis priepuolinį čiaudulį ir sausas, neproduktyvus kosulys (kartais atkosėjama susikaupusių produktų);
  • įvairūs odos bėrimai ir pakitimai (pavyzdžiui, paraudimai, egzema, dilgėlinė, pleiskanojimas);
  • sunkesniais atvejais būdingas  pasunkėjęs kvėpavimas ir dusulio priepuoliai, gleivinių patinimai. 

 

"Nieko tokio, jei retkarčiais paašaroja akys ar atsiranda sausas kosulys – tai visiškai normalu, nes aktyvuojasi apsauginės reakcijos ir organizmas visomis išgalėmis stengiasi apsisaugoti nuo aplinkoje esančių dirgiklių."

Švarūs namai su uždarytais langais

Žinoma, patalpas vėdinti būtina, tačiau tuomet, kai kietųjų dalelių, tarp jų ir žiedadulkių, kiekiai ore pasiekia piką, verta  namų langus ir duris laikyti uždarytus. Patariama namuose kuo dažniau drėgnai nuvalyti dulkes nuo įvairių paviršių ir grindų. Namus reikėtų vėdinti ne tuomet, kai lauke yra labai sausa ir vėjuota, o po didesnio lietaus, kai kietosios dalelės būna nuplautos žemyn – toks vėdinimas padės palaikyti ir komfortišką patalpų santykinę drėgmę. Keliaujant taip pat rekomenduojama automobilio ar autobuso langus laikyti uždarytus, jei tik įmanoma, rinktis orą valančią kondicionavimo sistemą. 

 

Alergiškiems žmonėms reikėtų vengti pievų, krūmynų ir miškų

Aišku, kad buvimas gryname ore kiekvienam yra į sveikatą, tačiau itin alergiškiems žmonėms vertėtų vengti tų vietų, kuriose alergijų tikimybė stipriai išauga. Kietųjų dalelių kiekis ore ženkliai padidėja, jei ilgą laiką nesulaukiama lietaus. Sveikatai žalingų dalelių ore daugiau ir saulėtais bei vėjuotais laikotarpiais. Tokiomis dienomis reikėtų vengti ne tik žydinčių bei nenušienautų pievų, bet ir apskritai kuo mažiau laiko praleisti lauke. Aktyviausiu laikotarpiu rekomenduojama nešioti apsaugines kaukes, o nosies gleivinę patepti specialiomis priemonėmis. Grįžus namo būtina nusirengti viršutinius drabužius, kruopščiai nusiplauti veidą, rankas ir kitas atviras odos vietas. Rekomenduojama plauti nosį izotoniniu jūros vandeniu, kuris padeda veiksmingai pašalinti susikaupusius nešvarumus ir grąžina natūralią nosies gleivinės drėgmę. 

 

Jei alergijos trukdo gyventi, galima pasitelkti vaistinius preparatus ar imunoterapiją

Nieko tokio, jei retkarčiais paašaroja akys ar atsiranda sausas kosulys – tai visiškai normalu, nes aktyvuojasi apsauginės reakcijos ir organizmas visomis išgalėmis stengiasi apsisaugoti nuo aplinkoje esančių dirgiklių. Tačiau jei alergijos užsitęsia, jei žmogus nuolat sausai kosėja ir netgi pajunta dusulio epizodų, tuomet delsti negalima ir šiais negalavimais būtina pasidalinti su patikimu vaistininku arba gydytoju. Vaistininkas gali padėti išsirinkti nereceptinių preparatų, kurie palengvintų varginančius simptomus, o gydytojas įvertintų, ar nereikia skirti individualaus gydymo receptiniais preparatais. Kai kuriais atvejais gali būti taikoma imunoterapija. 

 

Beje, nereikėtų nustebti, kad alergija, pavyzdžiui, šienligė, pirmą kartą pasireiškia sulaukus brandaus amžiaus. Žmogaus imuninė sistema yra sunkiai nuspėjama ir jos jautrumas tam tikriems alergenams gali pasireikšti netgi  ne vaikystėje ar paauglystėje, o tik sulaukus senyvo amžiaus, kai to visai nebesitikima. 

 

Autorius: farmacininkė Rūtelė Foktienė. 

Žinoma, kad net 10 % visos populiacijos gali būti alergiška naminiams gyvūnams. Tiek Lietuvoje, tiek ir kitose pasaulio šalyse populiariausi naminiai gyvūnai – katės ir šunys. Šie augintiniai sukelia net 40 % visų naminių gyvūnų sukeliamų alerginių reakcijų. Maža to, šis alergijos tipas yra persmelktas daugybe mitų, todėl nusprendėme sugriauti bent 5 pagrindinius mitus apie alergiją naminiams gyvūnams.

Plačiau:

5 mitai apie alergiją naminiams gyvūnams
+1
+1 -0
  • Čiaudėjimas
  • Nosies ligos
  • Sausas kosulys
  • Alerginė sloga
  • Kosulys

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *