10 požymių, kad Jūsų kūnui trūksta vandens

Gegužės 20, 2016
+18
10 požymių, kad Jūsų kūnui trūksta vandens

Du trečdalius žmogaus organizmo sudaro vanduo, todėl be jo mes negalime išgyventi ilgiau kaip 72 valandas. Išties vandens reikia kiekvienai mūsų kūno daliai, organui, audiniui ir ląstelei.
Teigiamo vandens poveikio aspektai:

  • Atkuria kūno skysčių pusiausvyrą.
  • Reguliuoja ir palaiko kūno temperatūrą.
  • Skatina šalinimo funkciją ir padeda atsikratyti toksinų.
  • Skatina virškinimą.
  • Reguliuoja suvartojamų kalorijų kiekį.
  • Palaiko odos drėgmę ir jaunatviškumą.
  • Apsaugo audinius, stuburo smegenis ir sąnarius.
  • Sudrėkina sąnarius ir akis.

Taigi vanduo daro milžinišką įtaką mūsų organų veiklai – norėdami išlikti sveiki, turime palaikyti tinkamą hidratacijos lygį. Kad vandens kiekis kūne išliktų tinkamas, reikia vartoti daug skysčių ir rinktis vandens gausų maistą.

Tam tikromis aplinkybėmis organizmas gali netekti daugiau vandens – pvz., viduriuojant, vemiant, dažnai šlapinantis, sunkiai fiziškai dirbant, gausiai prakaituojant ar sergant diabetu.

"...siekiant užkirsti kelią vidurių užkietėjimui ir užtikrinti tinkamą organizmo veiklą, būtina organizmą aprūpinti vandeniu."

Dehidratacija kenkia organizmo veiklai – ji sukelia elektrolitų pusiausvyros sutrikimus. Vis dėlto daugybė žmonių nežino, kokie yra svarbiausi dehidratacijos požymiai, tad jų nepastebi. Laiku į juos atkreipę dėmesį, galite užkirsti kelią tolesnėms problemoms.

Pateikiame 10 pastebimiausių dehidratacijos požymių:

1. Padažnėjęs širdies plakimas

Tinkamas organizmo aprūpinimas vandeniu turi įtakos Jūsų širdies ritmui ir veiklai. Vandens stoka organizme lemia kraujo sutirštėjimą ir sumažina plazmos kiekį. Tai sukelia kraujo apytakos pokyčius ir padidėjusį širdies ritmą.

Šis faktas 2014 m. aprašytas leidinyje „Journal of Strength & Conditioning Research“ skelbtame tyrime. Mokslininkai nustatė: dėl dehidratacijos 1 procentu pakitus kūno svoriui, širdies ritmas per minutę pasikeičia trimis dūžiais.

Vandens stoka organizme sukelia ne tik hipotenciją, bet ir elektrolitų lygio pakitimus. Kūnui patiriant didesnį stresą, suaktyvėja širdies virpėjimas. Tai gali sukelti baimės, panikos ar nerimo priepuolį.

Jeigu patiriate šiuos simptomus, turėtumėte iš lėto išgerti šiek tiek vandens. Įvertinkite, ar būklė pagerėjo. Jeigu ne, reikia pasitarti su gydytoju.

2. Išsausėjusi burna, nemalonus kvapas

Organizmui stokojant vandens, stimuliuojamas seilių, turinčių antibakterinių savybių, išsiskyrimas. Bakterijos dauginasi burnos ertmėje, todėl gali atsirasti nemalonus burnos kvapas. Be to, burna išsausėja – vanduo sudrėkina gerklėje esančias gleivinės membranas.

3. Staigūs alkio priepuoliai

Daugeliu atvejų troškulį galime palaikyti alkiu. Kitaip tariant, organizmui reikalaujant vandens, mes norime maisto. Todėl staiga pajutę norą valgyti, visų pirma turėtumėte išgerti stiklinę vandens.

Be to, vandens ir elektrolitų netekęs organizmas reikalauja sūraus maisto. Šiuo atveju reikėtų rinktis sportininkams skirtus gėrimus su natriu arba išgerti stiklinę vandens su šviežiomis citrinų sultimis ir šaukšteliu druskos.

Alkis kamuoja ir sumažėjus glikogeno gamybai, todėl reikėtų suvalgyti saldžių ir vandens gausių vaisių – pvz., papajų, uogų ar arbūzo.

4. Sąnarių ir raumenų skausmas

Kai organizmui trūksta vandens, padidėja kaulų trintis, sukelianti sąnarių skausmus. Taip nutinka todėl, kad 80 procentų mūsų sąnarių ir kremzlių sudaro vanduo.

Kai organizmas tinkamai aprūpinamas vandeniu, sąnariai gali laisvai judėti, o mes – užsiimti fizine veikla, pvz., be skausmo šokinėti ir bėgioti. Kūnui stokojant vandens, taip pat galite jausti raumenų spazmus.

Dehidratacija – ką apie ją reikia žinoti?

„30 kg turi tekti 1 l, taigi, jei sveriate 60 kg, optimalus jūsų suvartojamo negazuoto mineralinio ar paprasto vandens, nesaldintos arbatos kiekis būtų 2 l.“

Plačiau apie dehidrataciją:

Dehidratacija – ką apie ją reikia žinoti?

5. Galvos skausmas ir svaigimas

Aplink smegenis esantys skysčiai saugo jas nuo smulkių sutrenkimų. Sumažėjus skysčių kiekiui, gali būti juntamas svaigimas ir migrena.

Be to, dehidratacija slopina smegenų aprūpinimą deguonimi ir krauju – tai irgi gali sukelti galvos skausmus.

2010 m. „Handbook of Clinical Neurology“ skelbtoje ataskaitoje rašoma, kad dehidratacija gali lemti stiprius galvos skausmus ir migreną. Jeigu galvą skauda dėl dehidratacijos, stiklinė vandens padės ne mažiau nei vaistai.

6. Vidurių užkietėjimas ir virškinimo problemos

2003 m. „European Journal of Clinical Nutrition“ skelbtais duomenimis, siekiant užkirsti kelią vidurių užkietėjimui ir užtikrinti tinkamą organizmo veiklą, būtina organizmą aprūpinti vandeniu.

Vanduo atlieka drėkinimo funkciją visuose kūno audiniuose ir ląstelėse, todėl yra labai reikalingas virškinimo sistemai. Jis užtikrina virškinimo trakto švarą ir elastingumą, saugo nuo vidurių užkietėjimo ir skatina žarnų judėjimą.

Jeigu organizmas dehidratuotas, gali užkietėti viduriai – stokojant skysčių sukietėja išmatos. Be to, dehidrataciją gali sukelti ir vėmimas arba viduriavimas, kurie lemia ir virškinimo sutrikimus bei rūgštinį refliuksą.

7. Nuovargis ir letargija

Tinkamai drėkindami organizmą išliksite žvalūs ir energingi. Dehidratacija taip pat sukelia letargiją bei nuovargį – vandens stoka smegenyse lemia žemą kraujo spaudimą ir nepakankamą viso organizmo aprūpinimą deguonimi. Todėl galite jausti letargiją, išsekimą, mieguistumą.

Vandens trūkumas neigiamai veikia ir svarbių maisto medžiagų perdavimą tarp ląstelių. Tinkamai veiklai palaikyti organizmas išnaudoja daugiau energijos, todėl juntamas nuovargis.

8. Sumažėjęs poreikis šlapintis arba pakitusi šlapimo spalva

Jeigu nejuntate poreikio šlapintis kas kelias valandas, gali būti, kad organizmui trūksta vandens. Kai jo pakanka, šlapinamasi maždaug 4–7 kartus per dieną. Jeigu šlapinatės rečiau, Jūsų organizme padidėjęs toksinų kiekis.

Dehidratacijos atveju pakinta šlapimo spalva. Tinkamai rūpinantis organizmo drėkinimu, šlapimas bus šviesus ir skaidrus. Stokojant vandens, šlapimas įgaus tamsiai geltoną arba gintarinį atspalvį.

9. Sausa oda ir lūpos

Vanduo užtikrina odos elastingumą. Jeigu organizmui trūksta vandens, Jūsų oda išsausės. Be to, mažiau prakaituosite, todėl sutriks riebalų šalinimas, ir ant odos susikaups nešvarumų.

Vanduo pašalina organizme esančius toksinus. Stokojant vandens, gali išsivystyti žvynelinė, aknė ir egzema. Dar vienas dažnas dehidratacijos požymis – sausos, sutrūkinėjusios lūpos.

10. Smegenų veiklos sutrikimai ir prasta koncentracija

Dehidratacija gali ne tik sukelti galvos skausmus, bet ir sutrikdyti smegenų veiklą. Ji neigiamai veikia nuotaiką, atmintį ir gebėjimą priimti sprendimus.

2013 m. „Clinical Autonomic Research“ paskelbtame tyrime atskleista, kad vandens stoka organizme yra viena pagrindinių priežasčių, lemiančių smegenų veiklos sutrikimus (kitos priežastys: miego trūkumas, nuovargis, per ilgas stovėjimas).

Kito, 2011 m. „British Journal of Nutrition“ skelbto tyrimo metu pastebėta, kad dehidratacija gali lemti ir nuotaikų kaitą.

Kūnui stokojant vandens, labai dažnai juntami smegenų veiklos sutrikimai, trukdantys bendrauti, mąstyti, susikaupti bei sukeliantys užmaršumą.

Prevencija

Bendra Jūsų sveikatos būklė, klimatas ir fizinė veikla – šie veiksniai lemia, kiek vandens reikia Jūsų organizmui.

Bet kuriuo atveju, vandenį reikia gerti reguliariai ir gausiai. Ryte ir kaskart prieš valgant išgerkite stiklinę kambario temperatūros vandens.

Be to, pravartu su savimi nešiotis buteliuką vandens – tuomet jo visada turėsite po ranka. Labai naudinga kasdien valgyti vandens gausius vaisius ir daržoves. Kasdien vartokite mažiau alkoholio, energinių gėrimų, ribokite kofeino kiekį.

Jeigu viduriuojate, karščiuojate ar vemiate, gerkite daugiau vandens – tai padės išvengti dehidratacijos.

Ir svarbiausia – nedelsdami apsilankykite pas gydytoją, jeigu Jūsų pulsas yra dažnas arba silpnas, jaučiate itin stiprų troškulį ar svaigimą, nėra poreikio dažnai šlapintis..

 

+18
  • Dehidratacija
  • Vanduo
  • Mityba pagal kraujo grupę
  • Mitybos sutrikimai

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę
Bičių produktai – Jūsų sveikatai
Bičių produktai – Jūsų sveikatai Pasaulyje yra daugiau nei pusantro milijono vabzdžių rūšių. Mokslininkai spėja, kad gausybė rūšių dar nebuvo atrasta. Ypatingą vietą tarp visų vabzdžių užima bitės. Bitės yra labai svarbios augalų dauginimuisi. Žinoma, kad obuoliai, moliūgai, ankštinės daržovės, agurkai, daugelis uogų užmezga vaisius tik apdulkinti.... +1 / 0 +1
Turkų mitybos įpročiai: „Ne tik kebabais galime didžiuotis!“
Turkų mitybos įpročiai: „Ne tik kebabais galime didžiuotis!“ „Dažnas europietis galvoja, kad turkai valgo tik kebabus ir nieko daugiau. Galiu drąsiai sakyti, jog turkiška virtuvė turtinga patiekalų ir skonių įvairove, o kiekvienas patiekalas turi savo istoriją ir mena gilias tautos tradicijas“, – pasakoja komunikacijos mokslų studentas Bilalas Gürgenas, gyvenantis didžiausiame Turkijos... +40 / -1 +39
Veganai ir vegetarai – kas jie ir kuo jie skiriasi?
Veganai ir vegetarai – kas jie ir kuo jie skiriasi? Vis dažniau sutinkame žmonių, kurie atsisako mėsos, vadina save vegetarais arba veganais. Tai du vis labiau populiarėjantys mitybos režimai ir net gyvenimo filosofijos. 2012 m. Amerikoje 5 procentus gyventojų sudarė vegetarai ir 2 procentus veganai. Lietuvoje vegetarizmas, o ypač jo rūšis veganizmas sparčiai populiarėja, tad... 2 +44 / -11 +33
B grupės vitaminų būtina gauti kasdien
B grupės vitaminų būtina gauti kasdien Jei patiriate didelį stresą darbe, valgote skubėdami, mažai miegate, o dažnas jūsų palydovas – galvos skausmas, tikėtina, kad jums trūksta vitamino B. Kaip ir kiekviena vitaminų rūšis, vitaminas B yra būtinas mūsų organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Jis skatina energijos išskyrimo procesą iš angliavandenių, baltymų... 1 +56 / -24 +32
Kodėl svarbu pusryčiauti?
Kodėl svarbu pusryčiauti? Išbėgti iš namų nepusryčiavus – įprasta. Juk gyvename greito tempo laikais. Tačiau medikai ir psichologai pusryčius įvardija kaip labai svarbų fizinės ir emocinės energijos užtaisą, kurio pamiršti tikrai nederėtų. Kodėl? Straipsnyje rasite ne vieną pusryčių naudą įrodantį argumentą. +27 / 0 +27
Citrusinių vaisių nauda organizmui
Citrusinių vaisių nauda organizmui Citrusiniai vaisiai natūraliai Lietuvoje neauga, todėl mus pasiekia tik maža dalis visų šio tipo vaisių rūšių. Dažniausiai valgomi ir geriausiai žinomi ‒ apelsinai, mandarinai, citrinos ir greipfrutai. Citrusiniai vaisiai labiausiai vertinami dėl vitamino C, paruošiančio organizmus šaltajam sezonui. Tačiau citrusinius vaisius... 1 +24 / 0 +24
Ką pamirštame įtraukti į valgiaraštį
Ką pamirštame įtraukti į valgiaraštį Didelę dalį mūsų mitybos įpročių formuoja iš kartos į kartą perduodamos tradicijos, tautos valgymo kultūra, vyraujančios maisto kainos ir produktų pasirinkimas parduotuvėse. +22 / 0 +22
Penkių elementų mityba – ar žinote, kas tai?
Penkių elementų mityba – ar žinote, kas tai? Ne kartą yra tekę girdėti apie Viduržemio jūros dietą, Diukano dietą, sveikos mitybos principus, tačiau ar kada nors girdėjote apie penkių elementų mitybą? Jei ne, tuomet siūlome paskaityti šį straipsnį, kuriame, remiantis mitybos konsultantės Claudia Nicherl knyga „Penkių elementų mityba“ pabandysime atsakyti į... +20 / 0 +20
Vandens gydomoji galia
Vandens gydomoji galia Daugiau nei 70 % žemės paviršiaus dengia vanduo. Net 98 % šio vandens sūrus, taigi tik du likę procentai yra švarus, tinkamas gerti vanduo, kurio didžioji dalis užkonservuota ledynuose. Mūsų planetos ir mūsų pačių gyvybės pagrindas ‒ vanduo. Štai kodėl jis toks svarbus mūsų sveikatai. Vis daugiau žmonių suvartoja bent... 6 +19 / 0 +19
Kaip išvengti apsinuodijimo maistu?
Kaip išvengti apsinuodijimo maistu? Maistas mums yra gyvybiškai svarbus. Kasdien į mūsų burną patenka įvairaus maisto kąsniai, esame atsakingi patys už save ir kitus. Tačiau būna, jog maistas, kuris atsiduria mūsų organizme, ima kelti nemalonius simptomus: pykinimą, vėmimą, viduriavimą... Tuomet suprantame, jog apsinuodijome maistu ir privalome kuo skubiau į visa... +18 / -1 +17