Kiekvienoje šalyje vyrauja skirtinga arbatos kultūra. Lietuvoje žmonės itin vertina natūraliai džiovintą ramunėlių, mėtų bei liepžiedžių arbatą. Nuvykę į Didžiąją Britaniją kavinėse visada rasite juodos arbatos su pienu, o Kinijoje itin paplitusią ulongo arbatą gali tekti gerti tik Gongfu ceremonijos metu. Tiesa, nebūtina vykti į kitą šalį norint pasimėgauti tradicine kitų šalių arbata. Dabar, platus arbatų asortimentas leidžia įsigyti skirtingų šalies regionų, skonių ir aromatų arbatą neišėjus iš namų. Tačiau ar žinojote kiekvienos jų teikiamą naudą organizmui?
Skirtingos arbatų rūšys ir naudos
Arbata – tai vienas populiariausių gėrimų šaltais žiemos vakaras. Vieni ja mėgaujasi norėdami sušilti, kiti siekdami užkirsti kelią ligoms arba norėdami sumažinti jau atsiradusius pirmuosius sveikatos sutrikimo simptomus – gerklės skausmą, kosulį. Iš tiesų, arbata padeda ne tik sušilti ar sustiprinti imuninę sistemą, bet taip pat gali pagerinti nuotaiką, miego kokybę ar net regėjimą. Tiesa, norint gauti jums reikalingą naudą, pirmiausia reikia išsirinkti tinkamą arbatos rūšį ir ją tinkamai paruošti. Svarbu atminti, kad norint atskleisti visus arbatos poskonius ir gauti visas jų teikiamas naudas būtina ją plikyti tinkamos temperatūros vandeniu. Paprastai, virdulys užvirina vandenį iki 100 °C, o ši temperatūra tinka tik vienai arbatos rūšiai – juodajai.
Juodoji arbata
Juodoji arbata yra laikoma viena populiariausių arbatų vakarų pasaulyje. Šis gėrimas gaminamas iš arbatmedžių lapų, kurie smulkinami, sukami arba suplėšomi ir paliekami oksiduotis, kol išdžiūsta. Tinkamai išdžiovinti lapeliai yra pakuojami į arbatos maišelius, lazdeles arba yra parduodama kaip biri arbata.
Visiška lapų oksidacija lemia intensyvų, stiprų juodosios arbatos skonį. Ši arbata dažnai parduodama įvairių mišinių pavidalu, kurių sudėtinės dalys lemia skirtingus juodosios arbatos poskonius. Pavyzdžiui, asortimente galite rasti juodosios arbatos su šokolado ar vaisių gabaliukais, gėlių poskoniu, gvazdikėlių, kardamono ar pipirų prieskoniais.
Kalbant apie arbatos teikiamą naudą sveikatai, juodojoje arbatoje gausu polifenolių, kurie padeda palaikyti gerą širdies veiklą bei apsaugo organizmą nuo oksidacinio streso. Be to, tyrimai parodė, kad juodoji arbata gali sumažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, pagerinti žarnyno veiklą bei sumažinti cukraus kiekį kraujyje. Tad kasdien išgertas puodelis juodos arbatos gali pagerinti jūsų sveikatą bei savijautą.
Žalioji arbata
Žalioji arbata gaminama iš garintų arbatmedžių lapų. Garinimas sustabdo oksidacijos procesą ir tai lemia žaliosios arbatos skonio profilį, kurį galima apibūdinti kaip lengvą, gaivų ir šiek tiek kartoką.
Žinoma, žaliosios arbatos skonį lemia ir tai, kur ji buvo užauginta, kaip buvo apdorota bei kokie papildomi priedai buvo naudojami. Pavyzdžiui, maisto prekių parduotuvėje tikrai rasite žaliosios arbatos mišinių su citrina ar imbieru. Taip pat galite pasidairyti įdomesnių skonių, pavyzdžiui žaliosios arbatos su vaisių ar pušų poskoniu – tai tikrai suteiks jūsų kasdieniam arbatos puodeliui daugiau įvairovės.
Žalioji arbata ir jos mišiniai taip pat teikia daug naudos organizmui, tad jos vartojimas gali padėti išvengti sunkių ligos simptomų. Pavyzdžiui, yra įrodymų, kad ši arbatos rūšis turi priešvėžinių savybių, padeda kovoti su padidėjusiu cholesterolio kiekiu bei gali sumažinti aukšto kraujospūdžio riziką. Be to, vartojant žaliąją arbatą mažėja neurologinių sutrikimų ir insulto rizika, o arbatoje esantis kofeinas stimuliuoja nervų sistemą, padidina budrumą ir padeda palaikyti energiją.
Baltoji arbata
Baltoji arbata išgaunama iš arbatmedžio pumpurų ir jų lapelių. Iš karto po derliaus nuėmimo, pumpurai ir lapeliai garinami, kad būtų sustabdytas oksidacijos procesas. Ji nevytinama ir nefermentuojama. Visa tai lemia subtilų, lengvą baltosios arbatos skonį ir balkšvą spalvą. Be to, ši arbatos rūšis turi mažiau kofeino, tad gali būti vartojama ir vėlais vakarais.
Be mažo kofeino kiekio, baltoji arbata savyje turi daug antioksidantų, kurie veikia kaip apsauga nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Taip pat šią arbatą rekomenduojama gerti širdies ligomis ar diabetu sergantiems asmenims – baltoji arbata skystina kraują, malšiną troškulį, gerina insulino išsiskyrimą ir padeda apsisaugoti nuo insulto.
Vaisinės ir žolelių arbatos
Be aukščiau išvardintų arbatos rūšių, kiti lietuvių itin pamėgti karšti gėrimai yra vaisinė ir žolelių arbata. Visų pirmą, šios arbatos turi mažiau kofeino bei yra gaminamos išdžiovinus įvairius vaisius, augalų šaknis, lapus ar žieveles.
Vaisių ir žolelių arbatų skonių profiliai gali būti labai įvairūs. Pavyzdžiui, arbatos su uogomis, obuoliais, kriaušėmis gali būti saldžios, su citrina ar apelsinu turėti rūgštų poskonį, su imbieru – kartokos.
O kaip dėl žolelių ir vaisių arbatų poveikio sveikatai? Ne veltui senoliai kai kurias žoleles vadino vaistažolėmis. Manoma, kad skirtingi augalai gali turėti skirtingos naudos sveikatai. Pavyzdžiui, ramunėlės gali padėti nurimti, pagerinti miego kokybę ir palaikyti gerą virškinimo sistemą. Tuo tarpu imbieras veikia kaip priešuždegiminė priemonė, stiprina imunitetą ir mažina pykinimą. Mėtų arbata gali padėti nurimti ir atsipalaiduoti, o pipirmėtės naudingos virškinimui: gali sumažinti pilvo pūtimą, palengvinti žarnyno spazmus.
Nepamirškite tinkamos temperatūros vandens!
Arbatos nauda žmogaus organizmui nenuginčijama – ji turi išties puikių gydomųjų savybių, padedančių palaikyti gerą savijautą ir sveikatą. Tiesa, nauda nebus tokia didelė jeigu netinkamai jas ruošite. Įprastas virdulys užvirina vandenį iki 100 °C – tai aukščiausia temperatūra, kuri tinka tikrai ne kiekvienai arbatos rūšiai. Ką tik užvirusiu vandeniu galima plikyti tik juodąją ir žolelių arbatą – toks karštis nepakenks jos skoniui ir gerosioms savybėms. Tačiau žaliąją arbatą ruoškite atsargiau. Šios arbatos lapeliai yra švelnūs ir trapūs, todėl per karštas vanduo gali jas nudeginti. Tinkamiausia temperatūra šiai arbatai yra 80-85 °C. Baltoji arbata yra dar jautresnė karščiui, todėl ją ruoškite 70-75 °C temperatūros vandeniu. Užtikrinti reikiamą vandens temperatūrą jums gali padėti virdulys su temperatūrą reguliuojančia funkcija – vandeniui pasiekus reikalingą temperatūrą, virdulys įjungia palaikymo funkciją, kad vanduo neatvėstų prietaisui išsijungus. Tiesa, tokio virdulio neturint, jums gali padėti maistinis termometras. Tačiau su juo elkitės itin atsargiai – karšti vandens garai gali nudeginti rankas.
Taigi, arbatos gėrimas teikia daug naudos – sušildo šaltais žiemos vakarais, stiprina imuninę sistema, prisideda prie geresnės savijautos, nuotaikos bei gelbsti sergant diabetu. Ir nors šiame straipsnyje aptarėme tik dalį arbatos rūšių, nebijokite ir eksperimentuokite su skirtingų regionų arbata bei jos ruošimo būdais. Galbūt atrasite kažką neįprasto, skanaus ir naudingo jūsų sveikatai.