Paprastoji durnaropė

+4
+4 -0


Grupė: Jutimo organams, Kvėpavimo sistemai, Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai

Paprastoji durnaropė (lot. Datura stramonium) – tai bulvinių šeimai priklausantis, vienerius metus gyvuojantis, iki metro užaugti galintis žolinis augalas. Durnaropės stiebas vertikalus, be plaukelių, viršūnėje išsišakojantis, tuščiaviduris. Lapai žali (viršutinė pusė tamsesnė, apatinė šviesesnė), pakankamai dideli (gali užaugti iki 20 cm ilgio), turi smailėjančias viršūnes ir dantytus kraštelius.

Augalo žiedai balti, piltuvėlio formos, auga ant trumpų kotelių, dideli. Augalas žydi liepos–spalio mėnesiais, o sėklos subręsta rugpjūčio–lapkričio mėnesiais. Durnaropės vaisius yra keturis lizdus turinti dygliuota dėžutė, joje išsidėsto inksto formos mažytės juodos sėklos.

Augalas Lietuvoje auga natūraliai, tačiau nėra dažnas, labiau paplitęs pietryčių Lietuvoje. Durnaropė mėgsta azotu praturtintus dirvožemius, gali būti aptinkama prie šiukšlynų, daržuose, panamėse. Kartais auginama kaip dekoratyvinis augalas.

Veikliosios paprastosios durnaropės medžiagos:

  • alkaloidai,
  • rauginės medžiagos,
  • tropano grupės alkaloidai (L-skopalaminas, atropinas, L-hiosciaminas),
  • eteriniai aliejai, skleidžiantys tabako kvapą.

SĖKLOS YRA LABAI NUODINGOS.

Gydomosiomis savybėmis pasižyminti paprastoji durnaropė naudojama liaudies medicinoje. Dėl savo veikliosios medžiagos atropino, augalas:

  • tinkamas kai kurioms akių ligoms gydyti;
  • apsinuodijimui (kaip priešnuodis, pvz., apsinuodijus grybais arba fosforo organiniais junginiais);
  • operacijų metu atropinas naudojamas vidaus organų spazmams malšinti, greitinti širdies darbą (esant bradikardijai – retam pulsui).
  • Augalas padeda sergantiems bronchine astma.

Durnaropių preparatų negalima vartoti sergant raumenų ligomis, storosios žarnos uždegimu, žarnų nepraeinamumu, taip pat esant padidėjusiam akispūdžiui.

Paprastoji durnaropė. Vartojimas

Gydomiesiems preparatams gaminti renkami durnaropių lapai. Juos reikėtų džiovinti plačiai paskleidus, plonu sluoksniu, gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje vietoje (tinka specialios džiovyklės). Optimali džiovinimo temperatūra yra 35–45 laipsniai Celsijaus. Tinkamai sudžiovinti durnaropės lapai būna blyškiai žalios spalvos, nemalonaus, kartaus skonio bei savotiško kvapo. Lapus reikėtų laikyti sandarioje talpoje. Sudžiovinti galioja dvejus metus.

Patiems gaminti durnaropės preparatus griežtai draudžiama, tai daryti galima tik pasitarus su gydytoju ar vaistininku.

Paprastoji durnaropė gali būti labai pavojinga, nes slopina nervų sistemą ir yra toksiška. Apsinuodijus durnaropės preparatais pasireiškia tokie požymiai:

  • haliucinacijos,
  • vėmimas,
  • pykinimas,
  • tachikardija (padažnėjęs pulsas),
  • galvos svaigimas,
  • liejimasis akyse,
  • akių vyzdžių išsiplėtimas,
  • karščiavimas.


Nuslopinus kvėpavimo centro veiklą žmogus gali mirti. Durnaropės priešnuodis yra fizostigmino salicilatas.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas.