Paprastoji pakalnutė

0
+0 -0


Grupė: Nervų sistemai, Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, Šlapimo ir lytinių organų sistemai

Paprastoji pakalnutė (lotyniškai Convallaria majalis) – tai pakalnutinių šeimai priklausantis, ilgai gyvuojantis, iki 25 centimetrų užaugti galintis žolinis augalas. Pakalnutė turi gausiai šaknimis apaugusį, gulsčią ir pažeme besidriekiantį šakniastiebį, iš kurio išauga 15–25 centimetrų aukščio, stačias, plikas, viršuje išlinkęs žiedstiebis. Augalo lapai žali, dideli, galintys užaugti iki 20 centimetrų ilgio ir 5 centimetrų pločio, pailgi, smailėjančiomis viršūnėmis. Žiedai balti, skleidžia malonų kvapą, susitelkę į nusvirusią kekę. Vaisius – rutuliška, raudona uoga, su mažytėmis, apvaliomis, mėlynos spalvos sėklomis. Augalas žydi gegužės–birželio mėnesiais.

Paprastoji pakalnutė yra paplitusi visoje Lietuvoje, tačiau reta ir todėl įtraukta į draudžiamų rinkti ir pardavinėti augalų sąrašą. Ji auga visuose miškuose (spygliuočių, lapuočių, mišriuose), pievose, laukuose.

Veikliosios paprastosios pakalnutės medžiagos: steroidiniai saponinai, mineralinės medžiagos, organinės rūgštys (citrinų, chelidoninė, obuolių), vitaminas C, glikozidai, eteriniai aliejai, krakmolas, likopenas, flavonoidai (karotinoidai, kvercetinas), farnezolis.

Gydomosiomis savybėmis pasižyminčios paprastosios pakalnutės yra naudojamos liaudies medicinoje. Jos tinka turintiems širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų (stiprina širdies raumens susitraukimą ir retina jo dažnį, gerina kraujotaką), padidėjusį jautrumą (raminamai veikia centrinę nervų sistemą). Pakalnutės skatina šlapimo išsiskyrimą, šalina iš organizmo skysčius, todėl tinkamos įvairiems patinimams ir pabrinkimams mažinti.

Paprastosios pakalnutės preparatų nerekomenduojama vartoti vaikams, nėščioms ir žindančioms moterims, esant sutrikusiam elektrolitų balansui, asmenims, turintiems sunkų širdies nepakankamumą arba ritmo sutrikimų, taip pat vartojantiems vaistus, kurių sudėtyje yra širdį veikiančių glikozidų.

Paprastoji pakalnutė. Vartojimas

Pakalnutes rinkti ir jomis prekiauti galima tik gavus leidimą, nes jos įtrauktos į draudžiamų rinkti augalų sąrašą. Gydomiesiems preparatams ruošti renkama ant žemės auganti paprastosios pakalnutės dalis (skinama maždaug 3–5 centimetrų nuo žemės). Džiovinti reikėtų gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje patalpoje. Geriausia specialioje džiovyklėje, 50–60 laipsnių Celsijaus temperatūroje. Tinkamai sudžiovintos pakalnutės būna žalios spalvos, nemalonaus, kartaus skonio, neskleidžia kvapo arba skleidžia labai silpną. Sudžiovintą žaliavą patariama laikyti sandariose talpose ir nevartoti ilgiau nei 1 metus.

Pakalnučių ir valerijono užpilo receptas: stikline verdančio vandens užpilti šaukštą džiovintos pakalnutės ir šaukštą valerijono šaknų, po 30 minučių nukošti. Vartoti kelis kartus per dieną po 20 lašų.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas.