Skėtinė širdažolė

0
+0 -0


Grupė: Dermatologiniai susirgimai, Širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai

Skėtinė širdažolė (lotyniškai Centaurium erythraea) – tai gencijoninių šeimai priklausantis, daugiametis, iki 40 centimetrų užaugti galintis žolinis augalas. Širdažolė turi gausiai šakotą, liemeninę šaknį, iš kurios išauga vertikalus, plikas, keturias briaunas turintis, viršūnėje išsišakojantis stiebas. Augalo lapai žali, su ryškiomis gyslomis, maždaug 1–2 centimetrų ilgio, elipsės formos arba lancetiški, priešiniai, be kotelių. Žiedai rausvi arba balti, turi vamzdišką taurelę, susitelkę kekėmis į skėčio pavidalo žiedynus. Vaisius – daug mažų, rausvų sėklų talpinanti dėžutė. Dauginasi sėklomis. Augalas žydi birželio–rugsėjo mėnesiais, o sėklos subręsta rugpjūčio mėnesį.

Širdažolė Lietuvoje nėra dažna. Ji mėgsta molingas dirvas, gali būti aptinkama ganyklose, pievose, krūmuose, aikštelėse, dirvonuose, pamiškėse. Širdažolė įtraukta į draudžiamų rinkti ir prekiauti augalų sąrašą.

Veikliosios skėtinės širdažolės medžiagos: mineralinės medžiagos, alkaloidai, organinės rūgštys, eteriniai aliejai, karčiosios medžiagos, gleivės, vitaminai, flavonoidai, cukrus, dervinės medžiagos, dažomosios medžiagos, ksantono dariniai, vitaminas C, oleanolis.

Veikliosiomis medžiagomis pasižyminti skėtinė širdažolė yra naudojama liaudies medicinoje. Ji tinkama turint virškinimo sistemos sutrikimų (aktyvina virškinimo procesus, skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, didina jų rūgštingumą, skatina apetitą, tulžies išsiskyrimą, laisvina vidurius), turintiesiems širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų (gydo anemiją – mažakraujystę ir kai kurias širdies ligas). Vartojant išoriškai – valo odą, gydo spuogus.

Nerekomenduojama vartoti skėtinės širdažolės preparatų sergant skrandžio opa ir turint padidėjusį skrandžio sulčių rūgštingumą. Taip pat nerekomenduojama asmenims, turintiesiems sumažėjusį arterinį kraujo spaudimą.

Skėtinė širdažolė. Vartojimas

Gydomiesiems preparatams ruošti renkama ant žemės auganti dalis – žolė, augalo žydėjimo metu. Džiovinti reikėtų gerai vėdinamoje, nuo tiesioginių saulės spindulių apsaugotoje patalpoje arba specialioje džiovyklėje. Tinkamai sudžiovinta žolė būna žalios spalvos, nemalonaus, kartaus skonio ir bekvapė. Sudžiovinta tinka vartoti 2 metus.
Iš vieno kilogramo šviežios žolės galima gauti apie 300 gramų sausos žaliavos.

Skėtinių širdažolių užpilo paruošimas: stikline verdančio vandens užpilti valgomąjį šaukštą džiovintos žolės, palaikyti pusvalandį kol pritrauks ir nukošti. Užpilą vartoti kelis kartus per dieną, prieš valgį po porą valgomųjų šaukštų. Užpilas didina apetitą, gerina virškinimo procesus.

Skėtinių širdažolių nuoviro paruošimas: stikline vandens užpilti porą valgomųjų šaukštų džiovintos žolės, pavirinti pusvalandį ir perkošti. Vartoti 3 kartus per dieną, pusvalandį prieš valgį, po vieną valgomąjį šaukštą.

Širdažolių ir kitų vaistažolių mišinio receptas. Reikės: pipirmėčių lapų, širdažolės žolės, kraujažolių, ramunėlių žiedų. Stikline vandens užpilti valgomąjį šaukštą vaistažolių mišinio ir gerti prieš valgį, kelis kartus per dieną, po vieną valgomąjį šaukštą.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas.