Analinis (išangės) vėžys

Išangės vėžys dažniausiai pasireiškia tokiais požymiais: kraujavimu iš išangės ar tiesiosios žarnos, išangės skausmu, čiuopiamu dariniu ar augliu išangės srityje, išangės niežuliu. Galimi ir kitokie simptomai: išskyros iš išangės, spaudimo jausmas jos srityje, tuštinimosi dažnio ar išmatų konsistencijos pokyčiai.

Išangės vėžys, kaip ir kiti onkologiniai susirgimai, vystosi palaipsniui. Pirmiausia organo audinyje atsiranda viena ar kelios dėl kokios nors priežasties pakitusios ląstelės. Jeigu šios ląstelės nežūsta anksti pačios arba nėra sunaikinamos, jos pradeda daugintis. Dažniausiaia vėžinėse ląstelėse įvyksta tokie pakitimai, kurie leidžia joms dalintis ir daugintis neribotą kiekį kartų. Pamažu formuojasi auglys. Kokiu nors metu nuo bendros auglio masės gali atsidalinti viena ląstelė ar jų grupė ir krauju, limfa arba per kitus audinius išplisti į kitus organus, tai vadinama metastazavimu.

Diagnozavus išangės vėžį, pacientas yra nuodugniai ištiriamas. Priklausomai nuo to, koks yra pagrindinio (pirminio) auglio dydis, ar yra peraugimas į gretimus audinius ar organus, ar yra išplitimas į regioninius (gretimus) limfmazgius bei į tolimuosius organus ir audinius, nustatoma paciento ligos stadija.

I stadija nustatoma tuomet, kai pirminio auglio dydis yra ne didesnis nei 2cm, bei nestebimas jo išpitimas.

II stadija rašoma tada, kai pirminio darinio dydis yra didesnis nei 2cm, bet nėra išplitimo į gretimus limfmazgius ar kitus organus.

IIIA stadija diagnozuojama tuomet, kai pirminis auglys yra bet kokio dydžio, bet jis yra išplitęs į gretimus limfmazgius arba šalia esančius organus (šlapimo pūslę, šlaplę ar vaginą).

IIIB stadija nustatoma tuomet, kai vėžys yra išplitęs į kitus dubens limfmazgius ar (ir) organus.

IV stadija diagnozuoajam tada, kai vėžys randamas ne tik išangėje, bet ir toli nuo jos esančiuose organuose ar audiniuose. 

Jeigu žmogus į gydytoją kreipiasi turėdama kokių nors skundų, gydytojas pirmiausia  išsamiai apklausia pacientą dėl jį kamuojančių ligos požymių, taip pat pasiteirauja dėl rizikos veiksnių. Vėliau atliekama išangės apčiuopa pirštu, tada apžiūra, kurios metu galima paimti išangės biopsiją. Gydytojas paima gabalėlį įtartino išangės audinio, kuris yra toliau tiriamas laboratorijoje.

Diagnozavus išangės vėžį, pacientas ištiriamas labai nuodugniai, norint išsiaiškinti, kaip stipriai liga yra išplitusi. Tam gali būti atliekama krūtinės rentgenograma, pilvo kompiuterinė tomograma, vidaus organų ultragarsinis ištyrimas ir kiti tyrimai.

Norint sumažinti išangės vėžio riziką, rekomenduojama praktikuoti tiktai saugų seksą, nadojantis prezervatyvais, pasiskiepyti nuo žmogaus papilomos viruso (šiuo skiepu dažniausiai vakcinuojamos jaunos mergaitės, norint apsaugoti jas nuo gimdos kaklelio vėžio, tačiau skiepai taip pat galimi ir vyrams, ir moterims, norintiems apsisaugoti nuo išangės vėžio), vengti rūkymo.