Balanitas

Dažniausi balanito simptomai: varpos galvutės paraudimas, skausmas, nemalonaus kvapo tirštos išskyros. Susirgimą gali lydėti įvairaus tipo bėrimai. Paraudimas ir skausmingumas gali būti stebimas tik varpos galvutėje, o gal būti paraudusi, patinusi ir skausminga visa varpa.

Kartais sergant balanitu būna beveik neįmanoma atsmaukti apyvarpės. Jeigu ligą sukėlė lytiniu keliu plintanti infekcija, tuomet balanitą dažnai lydi uretritas – šlaplės uždegimas. Jis pasireiškia dažnu noru šlapintis, diskomfortu, skausmu šlapinantis. 

Balanito eiga priklauso nuo jį sukėlusių priežasčių. Dažniausiai liga prasideda pamažu, vystosi palaipsniui. Kai kuriais atvejais ji tampa gana nemaloni ir sunki, o kai kuriais – simptomai išlieka gana lengvi. Liga dažniausiai praeina skyrus tinkamą gydymą. Jeigu balanitas yra linkęs recidyvuoti arba vyro apyvarpė yra siaura (fimozė), gydytojas gali rekomenduoti atlikti apipjaustymą.

Dažniausiai balanitą galima diagnozuoti jau išklausius paciento skundų ir jį apžiūrėjus. Jeigu balanitas pasireiškia ir išskyromis, gydytojas gali paimti jų tepinėlį, padėsiantį atskirti virusinį, bakterinį ir grybelinį balanitus, bei juos diferencijuoti tarpusavyje.

Retais atvejais, kai apžiūra ir tepinėlis nėra labai informatyvūs, galima paimti odos biopsiją. Vietinėje nejautroje imamas varpos audinio gabalėlis, kuris yra tiriamas laboratorijoje.

Jeigu reikia, pacientui atliekami ir kitokie tyrimai, pavyzdžiui, gliukozės tolerancijos mėginys, cukriniam diabetui nustatyti, odos alerginiai mėginiai, konkrečiam alergenui nustatyti. Įtariant lytiniu būdu plintančią infekciją, pacientą turėtų konsultuoti gydytojas dermatovenerologas. 

Balanito gydymo būdai skirstomi į bendruosius ir specifinius. Bendrieji metodai rekomenduojami visiems vyrams, sergantiems bet kokios kilmes balanitu. Patariama maudantis nenaudoti muilo, vietoj jo prausiantis galima naudoti drėkinantį kremą ar emolientą.

Praustis reikėtų naudojant drungną vandenį. Kai kurie vyrai pastebi, kad vonios su druska uždegimą veikia raminančiai. Specifinis balanito gydymas skiriamas atsižvelgiant į jo kilmę ar priežastį. Gali prireikti antigrybelinio kremo ar tablečių, jeigu balanitą sukėlė Candida grybelis.

Susirgus bakteriniu, įskaitant lytiniu būdu plintančias infekcijas, balanitu, skiriami antibiotikai. Jeigu susirgimą nulėmė alergenai ar dirginančios medžiagos, gydytojas gali rekomenduoti švelnius tepalus su steroidiniais hormonais, slopinančiais uždegimą. Kartais šie kremai skiriami ir sergant kitų rūšių balanitu. Jeigu uždegimui praėjus, išlieka fimozė (apyvarpės susiaurėjimas), turėtų būti svarstomas apipjaustymas.

Balanito profilaktikos priemonės yra apipjaustymas, bendra savo sveikatos priežiūra ir gera higiena. Nors apipjaustyti vyrai balanitu serga labai retai, tačiau paprastai apipjaustymą jie pasirenka dėl kitų priežasčių, negu apsauga nuo infekcijų.

Net ir neapipjaustyti vyrai, besirūpinantys savo sveikata ir higiena, gali nesunkiai išvengti balanito. Svarbiausia prausiantis atsmaukti apyvarpę, gerai išplauti ir nusausinti odą po ja. Jeigu vyras dirba su chemikalais, jam būtina kiekvieną kartą nusiplauti rankas prieš naudojantis tualetu.

Prezervatyvų naudojimas apsaugo nuo lytinių keliu plinančių infekcijų. O jeigu įtariama, kad prezervatyvai ir sukėlė balanitą, reikėtų rinktis prezervatyvus, skirtus jautriai odai.