Šlapimo nelaikymas ‒ liga, o ne simptomas

Birželio 18, 2014 | Judita Malininaitė
+4
+7 -3

Lietuvoje penktus metus iš eilės minima Tarptautinė inkontinencijos savaitė. VšĮ „Inkocentras“ inicijuojamuose renginiuose aiškinama, kalbama, diskutuojama apie inkontinenciją, arba šlapimo nelaikymą. Šiemet „Inkocentro“ vadovė Jurga Misevičienė sako, kad reikia liautis į šlapimo nelaikymą žiūrėti kaip į simptomą, nes tai liga. Lietuvoje slaugos klausimai sergantiesiems inkontinencija nėra sprendžiami, o žmogaus teisės ‒ pažeidžiamos. Plačiau apie situaciją Lietuvoje skaitykite straipsnyje. 

Birželio 17 d. vyko spaudos konferencija „Šlapimo nelaikymas įkalina namuose pusę Vilniaus. Ar tai normalu?“. Konferencijoje dalyvavo ir apie inkontinenciją kalbėjo du pranešėjai ‒ centro vadovė J. Misevičienė ir onkologinių pacientų organizacijos atstovas Šarūnas Narbutas. 

Lietuvoje šlapimo nelaikymas laikomas tam tikrų ligų simptomu, o šlapimą sugeriančios priemonės (įklotai, paketai ir sauskelnės) kompensuojami labai minimaliai ir ne visiems ligoniams. Viso to rezultatas ‒ gyvenimo kokybės prastėjimas, socialinė atskirtis, žmogaus teisių pažeidimas, nedarbingumas. Apie 80 % šlapimo nelaikančių žmonių negali dirbti. 

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis šlapimo nelaiko 4‒8 %, t. y. apie 400 milijonų žmonių visame pasaulyje. Lietuvoje šlapimo nelaikančių žmonių galėtų būti apie 300 tūkstančių, tačiau tikslus skaičius nėra žinomas. Mūsų šalyje sergančiųjų registras nėra sudaromas, nes šlapimo nelaikymas laikomas tik kai kurių ligų simptomu. 

Inkontinencijos situacija Lietuvoje ir pasaulyje 

Šlapimo nelaikymas pasaulyje pripažįstamas tokia pačia liga kaip ir insultas, Alzheimerio ir Parkinsono ligos, o gydymo priemonės kompensuojamos valstybių. Šis sutrikimas sukelia šeimyninių, socialinių ir seksualinių problemų, gali imti vystytis depresija

Pasak Š. Narbuto, ši liga ne tik medicininė, bet ir socialinė: sergant inkontinencija suprastėja gyvenimo kokybė, žmogaus orumas tampa pažeidžiamas. Šlapimo nelaikymas paliečia vis didesnę visuomenės dalį. Pamirštama kalbėti apie sunkumus, iškylančius po gydymo, žmogui integruojantis į visuomenę ir į darbo rinką. 

„Nėra bėdos sirgti šlapimo nelaikymu, bėda – su tuo nieko nedaryti“, ‒ teigia Jurga Misevičienė ir tikina, kad Lietuvoje kas ketvirta moteris ir kas dešimtas vyras skundžiasi šia problema. Šlapimo nelaikymas nėra tik senų žmonių problema. Kasmet 65 vyrams po prostatos operacijos neatsistato šlapimo funkcija ir atsiranda inkontinencijos problema. Moterims ši liga gali pasireikšti ir sulaukus pilnametystės. Negalima pamiršti ir vaikų. „Inkocentras“ kartu su vaikų priežiūros specialistais organizavo seminarus apie vaikų šlapimo nelaikymą ir atpratinimą nuo sauskelnių. 

Šlapimą sugeriančių priemonių kompensavimas Baltijos šalyse 

Lietuvoje gyvena apie 1,05 mln. darbingo amžiaus moterų, apie 265 tūkst. jų nelaiko šlapimo. Apie 8 tūkst. jų dėl šlapimo nelaikymo negali dirbti. Valstybė dėl to praranda 296 mln. BVP per metus. Iš 931 tūkst. darbingo amžiaus vyrų apie 93 tūkst. nelaiko šlapimo, iš kurių 3 tūkst. dėl šlapimo nelaikymo nebegali dirbti. Valstybė dėl to praranda 111 mln. BVP per metus.

„Lietuvoje gyvena apie 1,05 mln. darbingo amžiaus moterų, apie 265 tūkst. jų nelaiko šlapimo.“ Galima teigti, kad nekompensuodama bent vieno šlapimą sugeriančio produkto šia liga sergantiems asmenimis, Lietuvos valstybė praranda apie 400 milijonų per metus. Jei šlapimo nelaikymas būtų pripažintas kaip liga ir gautų TLK kodą, tuomet valstybei vienos šlapimą sugeriančios priemonės kompensavimas kainuotų apie 160 milijonų litų per metus. Akivaizdu, kad valstybė sutaupytų. 

Šiuo metu Lietuvoje kai kuriems ligoniams kompensuojama 30 šlapimą sugeriančių priemonių per mėnesį, tai reiškia, kad ligonis turi išsiversti su vienu įklotu, paketu ar vienomis sauskelnėmis per dieną. O Estijoje kompensuojama 60 priemonių per mėnesį, t. y. skiriamos trys priemonės per dieną, o Latvijoje ‒ 90 priemonių per mėnesį arba po tris priemones per dieną. J. Misevičienė pastebėjo, kad Latvijoje yra tam tikrų priemokų, nors pabrėžė, kad jų yra ir Lietuvoje. 

Trys šlapimo nelaikymo gydymo būdai 

  • Reabilitacinis,
  • medikamentinis,
  • chirurginis. 

Reabilitaciją sudaro mankštos gyvenimo sergant inkontinencija mokymai, šlapimo pūslės treniruotės ir šlapinimosi dienoraštis. Gydant šią ligą galima skirti medikamentus, tačiau jų poveikis neilgalaikis. Operacinis gydymo būdas taikomas tik tada, kai nepadeda nei reabilitacija, nei medikamentai. 

Spaudos konferencijos metu Lietuvos valdžios institucijos ne kartą buvo raginamos pripažinti, kad šlapimo nelaikymas yra liga, keisti kompensavimo sistemą, t. y., kad priemones gautų visi šlapimo nelaikantys žmonės ir būtų kompensuojama ne viena, o kaip rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija, trys šlapimą sugeriančios priemonės per dieną. 

Vilniuje įsikūrusiame „Inkocentre“ teikiama pagalba turintiesiems šlapimo nelaikymo problemą. Supažindinama su šlapimo nelaikymo problema ir su šlapimą sugeriančiomis priemonėmis, parenkamos slaugos priemonės ir treniruočių programos, suteikiama informacija apie šlapimo nelaikymo profilaktiką ir apie odos priežiūros priemones.

VšĮ „Inkocentras“
Lukiškių g. 5-228, Vilnius

+4
+7 -3
  • Šlapimo organų ligos
  • Prostata
  • Šlapimo sistemos ligos
  • Medicinos centrai
  • Sauskelnės
  • Šlapimo nelaikymas

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *