Erkinis encefalitas

Po erkės įsisiurbimo, besimptomis periodas tęsiasi maždaug 1-2 savaites. Po šio periodo, prasideda pirmoji ligos fazė. Pirmosios fazės metu pakyla temperatūra, atsiranda nuovargis, raumenų skausmas, nenoras valgyti, galvos skausmas, pykinimas, vėmimas. Ši ligos fazė tęsiasi apie 2-4 dienas ir po jos seka pagerėjimas, kuris trunka ~8 dienas. 20-30% erkiniu encefalitu užsikrėtusių ligonių pereina į antrąją ligos fazę – centrinės nervų sistemos pažeidimo fazę. Didžioji dalis užsikrėtusiųjų pasveiksta jau po pirmosios fazės.

Centrinės nervų sistemos pažeidimo fazė dažniausiai pasireiškia meningitu (karščiavimas, galvos skausmas, sprando raumenų sąstingis, pykinimas, vėmimas). Rečiau gali pasireikšti meningoencefalitu (pasireiškia meningito simptomai kartu su sutrikusia sąmone, gali atsirasti traukuliai, sutrikti pusiausvyra, kalba, nusilpsti raumenys, atsirasti rankų drebėjimas). Rečiausiai pasitaikanti forma – meningoencefalomielitas, jos metu pažeidžiamos ne tik galvos, bet ir nugaros smegenys. Šalia aukščiau išvardintų simptomų, atsiranda rankų paralyžiai, sumažėja rankų raumenų masė..

Kaip jau minėta, du trečdaliai užsikrėtusiųjų erkinio encefalito virusu pasveiksta jau po pirmosios ligos fazės. Jei liga pereina į centrinės nervų sistemos pažeidimų stadiją, ligos eiga ir baigtys gali būti labai įvairios. Pasireiškus tik meningitui, ligoniai, dažniausiai, pasveiksta be jokių liekamųjų reiškinių.

Kitais atvejais sveikimas gali užtrukti ilgai – nuo trijų mėnesių iki metų. Neretai būna, kad ligoniui persirgus erkiniu encefalitu, visą gyvenimą išlieka liekamieji reiškiniai po ligos: labilios emocijos, koncentracijos sutrikimas, rankų drebėjimas, sutrikusi pusiausvyra, kalba.

~1-2 % erkinio encefalito atvejų gali baigtis mirtimi. Mirtis dažniausiai ištinka praėjus 5-7 dienoms nuo neurologinių simptomų pradžios.

Erkinis encefalitas įtariamas, jei pacientas nurodo neseniai įsisiurbusią erkę, taip pat, įtarimai sustiprėja, jei pacientas nupasakoja tipišką dvibangį karščiavimą (antra banga prasideda praėjus maždaug 8 dienoms po pirmosios karščiavimo bangos), būdingą erkiniam encefalitui.

Lietuvoje, patvirtinti erkiniam encefalitui, naudojamas specialus ELISA tyrimas, kuris kraujyje ar smegenų skystyje nustato specifinius antikūnus, nukreiptus prieš erkinio encefalito virusą.

Taip pat, gali būti atliekama juosmeninė punkcija (ieškoma uždegimo rodiklių smegenų skystyje), bendras kraujo tyrimas.

Neurovizualiniai tyrimai (kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tomografija) gali būti atliekami, norint nustatyti encefalitą..

Jei pacientui, užsikrėtusiam erkiniu encefalitu, pasireiškia tik pirma ligos fazė, jokio gydymo nereikia, liga greit praeina savaime.

Atsiradus antrajai ligos fazei, gydymas gali būti tik simptominis, nes dar nėra išrasta jokio gydymo, nukreipto tiesiogiai prieš ligos sukėlėją.

Esant centrinės nervų sistemos pažeidimų stadijai, žmogus guldomas į ligoninę, kur gauna intravenines skysčių infuzijas, užtikrinamas kvėpavimas. Atsiradus traukuliams, duodama prieštraukulinių vaistų.

Esant vietovėje, kur yra erkių, reikia naudoti repelentus, atbaidančius erkes. Dėvėti tinkamus drabužius – šviesius (kad matytųsi erkės), su gobtuvu, ilgomis rankovėmis, ilgas kelnes.

Lietuvoje yra prieinama speciali 3 dozių vakcina nuo erkinio encefalito. Ja rekomenduojama skiepytis prieš erkių sezoną.

Kita informacija:

Pirmieji erkinio encefalito atvejai yra aprašomi XX a. trečiajame dešimtmetyje, kuomet H. Schneider apibūdino nežinomos kilmės meningitą, besikartojantį pavasarį ir vasarą. Ketvirtajame dešimtmetyje buvo nustatyta, kad erkinio encefalito virusą perneša erkės.

Manoma, kad erkinio encefalito virusu kasmet užsikrečia apie 11 000 žmonių Rusijoje ir daugiau nei 3000 žmonių Europoje. Lietuvoje per metus registruojama apie 500 erkinio encefalito atvejų, nors manoma, kad erkiniu encefalitu užsikrečia daugiau žmonių, nei būna nustatyta.