Hospitalinės infekcijos

-1
+0 -1

Hospitalinės infekcijos – tai infekcijos, kuriomis užsikrėtęs ligonis guldomas į ligoninę ar kitą sveikatos priežiūros įstaigą. Simptomai gali pasireikšti ir išvykus iš gydymo įstaigos.

Šios infekcijos ypatingos tuo, kad jos sunkiai išgydomos ir yra atsparios daugeliui antimikrobinių vaistų.

Hospitalines infekcijas gali sukelti įvairių rūšių bakterijos, pavyzdžiui, pseudomonos, klebsielės, salmonelės, ešerichijos, stafilokokai (stafilokokai dažniausiai užkrečia chirurgines žaizdas).

Kartais infekcijas gali sukelti ir grybeliai, tokie kaip Candida albicans ar tam tikri virusai, ypač žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi, ar kurių būklė imunodeficitinė.

Galimi įvairūs užsikrėtimo būdai.

Kontaktinis. Per užkrėstus paviršius, patalynes ir drabužius, medicininius instrumentus, nešvarias rankas.

Oro lašelinis. Taip plinta kvėpavimo takų infekcijos.

Alimentinis. Per maistą ir vandenį. Tokiu būdu plinta virškinamojo trakto infekcijos.

Hospitalinės infekcijos gali būti endogeninės arba egzogeninės.

Endogeninės. Paciento organizme esantis mikroorganizmas sukelia ligą.

Egzogeninės. Kai mikrobas patenka į žmogaus organizmą iš jį supančios aplinkos ir sukelia ligą. 

Salmoneliozė

„Kartais ligoniams viduriavimas būna itin sunkios formos, todėl jie turi būti hospitalizuoti. Tokiems ligoniams salmonelės iš žarnyno gali patekti į kraują bei į kitus vidaus organus ir sukelti mirtį.“

Plačiau skaitykite čia:
Salmoneliozė – infekcinė žmonių ir gyvūnų liga »

 

Yra daug hospitalinių infekcijų priežasčių.

Netinkamos sanitarinės sąlygos
gydymo įstaigose:

– nesilaikoma higienos reikalavimų (nekruopščiai plaunamos rankos, netinkamai dezinfekuojami užteršti paviršiai, medicininiai instrumentai, patalpos);
– trūksta slaugos priemonių.

Paciento rizikos veiksniai:

– ilga gydymosi ligoninėje trukmė;
– daug invazinių procedūrų;
– nusilpęs ligonio imunitetas (įvairios lėtinės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, vėžinis susirgimas, bronchinė astma, lėtinis bronchitas);
– imunosupresinių vaistų vartojimas;
– taikyta spindulinė terapija;
alkoholizmas;
– narkotikų vartojimas;
– reintubacija;
– ilgai nekeičiami intraveniniai ar šlapimo pūslės kateteriai.

Didžiausia rizika užsikrėsti hospitaline infekcija tenka reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus pacientams, nes ten gydomi sunkiausios būklės ligoniai.

Taip pat didesnės rizikos grupei priklauso vaikai iki vienerių metų.

Hospitalinės infekcijos. Simptomai

Priklausomai nuo sukėlėjo, hospitalinės infekcijos apima įvairius susirgimus.

Sepsis (kraujo užkrėtimas). Pasireiškia dideliu karščiavimu ir šaltkrėčiu, kraujosruvomis odoje, labai bloga bendra savijauta.

Pūlingos infekcijos. Pūlingi židiniai gali susidaryti odoje, vidaus organuose, pasireiškia karščiavimas. Pūlinio vietoje matomas patinimas, raudonumas, skausmas, karštis, fliuktuacija.

Šlapimo takų infekcijos. Pasireiškia dažnu ir skausmingu šlapinimusi, pilvo apatinės dalies bei juosmens srities skausmais, karščiavimu.

Kvėpavimo takų infekcijos. Jomis sergant ligonis karščiuoja, kosėja, skundžiasi skausmais krūtinės srityje, silpnumu, padažnėjusiu kvėpavimu, kartais varginančiu dusuliu.

Virškinimo sistemos infekcijos. Ligonis viduriuoja, jam skauda pilvą, būdingas vidurių užkietėjimas, pykinimas, vėmimas, silpnumas, karščiavimas.

Širdies ir kraujagyslių sistemos infekcijos. Pasireiškia karščiavimu, skausmais širdies plote, silpnumu, bendra bloga savijauta.

Kaulų ir sąnarių sistemos infekcijos. Būdingas karščiavimas, infekuotos galūnės skausmas, nejudrumas, patinimas, paraudimas.

Nervų sistemos infekcijos. Atsiranda karščiavimas, sąmonės sutrikimai, elgesio pakitimai, kaklo raumenų rigidiškumas (įtempimas), traukuliai, padažnėjęs kvėpavimas.

Operacinių žaizdų infekcijos. Joms atsiradus karščiuojama, žaizda parausta, patinsta, ji tampa skausminga.

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *