Išsėtinė sklerozė – tai nervų sistemos liga, kurios metu pažeidžiamas neuronų ataugų (aksonų) apvalkalas. Šis apvalkalas būtinas tam, kad nerviniai impulsai normaliai sklistų nervų sistema. Kai liga pažeidžia aksonų mielininį apvalkalą, sutrinka nervų sistemos funkcionavimas ir atsiranda išsėtinės sklerozės simptomai.
 |
„Pirmasis ir dažniausias išsėtinės sklerozės simptomas – nuovargis. Nors visi žmonės kartais būna pavargę, bet sergant išsėtine skleroze jaučiamas itin didelis nuovargis.“
Plačiau apie ligos simptomus skaitykite čia:
|
Uždegimą, kuris pažeidžia centrinę nervų sistemą, sukelia organizmo imuninė sistema. Dėl neaiškių priežasčių ji pradeda atakuoti savo pačios organizmo nervų sistemą. Iškelta nemažai hipotezių, kodėl žmogaus imuninė sistema pradeda atakuoti centrinę nervų sistemą.
Pagrindinės teorijos teigia, kad tam tikri virusai (pvz., Epsteino-Barro virusas) ar bakterijos, patekusios į organizmą priverčia žmogaus imuninę sistemą funkcionuoti klaidingai ir atakuoti savo organizmą. Taip pat nustatyta, kad genetiniai veiksniai turi nemažą įtaką išsėtinės sklerozės atsiradimui.
Išsėtinės sklerozės vystymąsi gali skatinti:
- įvairios toksinės medžiagos,
- stresas,
- vitamino D trūkumas.
Manoma, kad žmonės šiaurinėse valstybėse dažniau serga išsėtine skleroze todėl, kad gauna mažiau saulės, atitinkamai organizme gaminasi mažiau vitamino D.
Lithuanian