Įtampos tipo galvos skausmas

Įtampos tipo galvos skausmo simptomai labai skiriasi nuo migreninių galvos skausmų.

Šio galvos skausmo pobūdis būna spaudžiantis ar veržiantis (ne pulsuojantis, kaip migrenos atveju), paprastai lokalizuojasi kaktinėje-pakaušinėje galvos srityje.

Galvos skausmas dažniausiai būna abipusis, nestiprus ar vidutinio stiprumo.

Įtampos tipo skausmas, skirtingai nei migrenos atveju, nepablogėja atliekant fizinį darbą.

Įtampos tipo galvos skausmas gali trukti nuo 30 minučių iki 7 dienų, tačiau jo metu nepasireiškia pykinimas ar vėmimas, nors gali dingti apetitas.

Šiai ligai gali būti būdingas šviesos ar garso netoleravimas.

Retkarčiais šio tipo galvos skausmas gali prasidėti staiga, kai žmogus patiria stresinę situaciją. Kitais atvejais skausmas gali prasidėti atsikėlus ryte ar truputį vėliau.

Nemiga taip pat gali būti įtampos tipo skausmą lydintis simptomas.

Prasidėjus įtampos tipo galvos skausmui, paprastai suprastėja žmonių koncentracija, dingsta domėjimasis mėgstamais užsiėmimais ar darbu.

Alkoholio vartojimas ar fizinis aktyvumas gali pabloginti skausmus, o vaistų nuo skausmo vartojimas juos gali palengvinti tik kelioms valandoms.

Dar blogiau yra tai, kad dėl nuolatinio vaistų vartojimo gali vystytis medikamentiniai galvos skausmai ar priklausomybė nuo jų.

Įtampos tipo galvos skausmas kartojasi periodiškai ir gali išlikti visą gyvenimą.

Visi tyrimai paprastai būna normalūs. Atliekant neurologinį ištyrimą, nerandama pakitimų, tačiau kartais čiuopiami įtempti kaklo ir skalpo raumenys.

Prieš nustatant įtampos tipo galvos skausmą, reikėtų atmesti kitas galvos skausmų priežastis – migreną be auros, medikamentinį galvos skausmą, klasterinį galvos skausmą.

Neurovizualiniai tyrimai (magnetinio rezonanso tomografija ar kompiuterinė tomografija) nėra atliekami. Jie turėtų būti atliekami tik tokiu atveju, kai galvos skausmų pobūdis pasikeičia.

Įtampos tipo galvos skausmui taikomos įvairios gydymo metodikos:

- atsipalaidavimo technikos;
- nervų blokados;
- įvairios kineziterapinės procedūros;
- laikysenos korekcija;
- elektrostimuliacija;
- akupunktūra;
- ultragarso procedūros.

Vartojami ir vaistiniai preparatai.

Įvairios atsipalaidavimo technikos, pavyzdžiui, meditacija, gali būti veiksminga sergant lėtiniu įtampos tipo galvos skausmu.

Iš vaistinių preparatų paprastai vartojami analgetikai, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, jų deriniai su kofeinu, kitais analgetikais. Tačiau šiais vaistai piktnaudžiauti nederėtų, nes gali išsivystyti medikamentinis galvos skausmas.

Rekomenduojama vengti stresinių situacijų, nepervargti, gerai pailsėti, išsimiegoti.

Reguliarus mankštinimasis, subalansuota dieta taip pat gali sumažinti įtampos tipo galvos skausmo atsiradimo tikimybę.

Jaučiant nerimą profilaktiškai gali būti skiriama raminamųjų, antidepresantų.

Iki 5 % visų apsilankymų pas gydytoją būna dėl galvos skausmų. Apie 30–80 % visų diagnozuojamų galvos skausmų sudaro įtampos tipo galvos skausmas.

3 % žmonių kenčia nuo lėtinio įtampos tipo galvos skausmo.

Pirminiai galvos skausmai dažniausiai prasideda vyresniems nei 20 metų ir labai retai vyresniems nei 50 metų amžiaus žmonėms.