Migrena yra neurologinė būklė, pasireiškianti nuolat pasikartojančiais galvos skausmais. Migrenos priepuolio metu pakitimai gali atsirasti daugelyje organizmo sistemų. Migreniniai galvos skausmai paprastai būna vienpusiai (skaudą vieną galvos pusę). Kai kuriais migrenos atvejais, prieš migreninį skausmą arba jo metu, gali atsirasti regėjimo, jutimų sutrikimai – vadinamoji aura. Migrena dažniausiai serga moterys.
Migrenos priežastys nėra gerai ištirtos, tačiau yra pastebėta, kad 70 % sergančiųjų migrena, turi artimų giminaičių, kuriems taip pat pasireiškia migreniniai galvos skausmai.
Yra aprašyta nemažai teorijų, kodėl gali atsirast migrena, tačiau nei viena iš jų nėra galutinai patvirtinta mokslininkų.
Įrodyta, kad atsiradus migreniniam skausmui, įvyksta pokyčiai galvos smegenų dangalų kraujagyslėse. Dėl tokių pokyčių atsiranda nervų, esančių netoli kraujagyslių, stimuliacija, kuri sukelia galvos skausmą.
Migrenos rizikos faktoriai: viršsvoris, padidėjęs kraujo spaudimas, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, insultas, širdies ligos.
Faktoriai ir būklės, kurios gali išprovokuoti migrenos priepuolį: menstruacijos, nėštumas, stresas, miego trūkumas, rūkymas, orų permainos, galvos trauma, raudonas vynas, badavimas, šokoladas, kofeinas, mononatrio glutamatas (E621), fermentinis sūris.
Lithuanian