Poliomielitas

0
+0 -0

Poliomielitas – tai užkrečiama virusinė liga, pažeidžianti nervų sistemą ir sukelianti įvairius jos pažeidimus. Ligos sunkumas gali varijuoti nuo besimptomių formų iki sunkių paralyžinių ar net mirtinų formų. Didžiojoje pasaulio dalyje ši pavojinga infekcija buvo pažabota vakcinacijos pagalba, tačiau Afganistane, Pakistane ir kai kuriose Afrikos šalyse vis dar pasitaiko poliomielito atvejų. Šią ligą sukelia poliovirusas, priskiriamas enterovirusų šeimai.

Poliomielitas yra labai užkrečiama, tik žmonėms būdinga liga, plintanti fekaliniu-oraliniu keliu. Ji ypač paplitusi vietovėse, kur yra prastos sanitarinės sąlygos. Į aplinką virusas patenka su infekuoto žmogaus išmatomis. Jomis gali būti apkrėstas vanduo, maistas. Taip pat liga gali plisti tiesioginio kontakto būdu. Poliomielitas yra toks užkrečiamas, jog bet kas, gyvenantis su apsikrėtusiu asmeniu, taip pat gali susirgti.

 

Rizika susirgti poliomielitu kyla asmenims, neskiepytiems nuo šios ligos. Ji dar labiau padidėja, jeigu yra keliaujama į vietoves, kur pasitaiko poliomielito atvejų, jeigu gyvenama su arba rūpinamasi apsikrėtusiu asmeniu, jeigu žmogaus imuninė sistema yra silpna (pavyzdžiui, apsikrėtus ŽIV), jeigu žmogui yra pašalintos tonzilės, arba jeigu asmuo patiria didelę emocinę ar fizinę įtampą po susidūrimo su poliovirusu. Valstybėse, kur yra prastos sanitarinės sąlygos ar kur nevykdomos imunizacijos programos, nėščios moterys, vaikai ir silpną imunitetą turintys žmonės priklauso didelės rizikos grupei susirgti paralyžine poliomielito forma. 

Poliomielitas. Simptomai

Nors poliomielitas ir gali sukelti paralyžių ir mirtį, dauguma asmenų serga lengvesnėmis ligos formomis. Kai kurie niekada net nesužino, jog persirgo poliomielitu. Taigi skiriamos neparalyžinė ir paralyžinė ligos formos.

Neparalyžinis poliomielitas gali pasireikšti tokiais simptomais: karščiavimu, gerklės skausmu, galvos skausmu, vėmimu, silpnumu, nugaros ir kaklo skausmu ar sustingimu, rankų ar kojų skausmu ar sustingimu, raumenų silpnumu ar jautrumu, meningitu.

Paralyžinis poliomielitas gali būti skiriamas į keletą tipų, priklausomai nuo to, kuri centrinės nervų sistemos vieta yra pažeista: nugaros smegenys (spinalinis poliomielitas), smegenų kamienas (bulbarinis poliomielitas) ar abi šios dalys (bulbospinalinis poliomielitas). Pirmieji paralyžinio poliomielito požymiai dažniausiai būna panašūs į neperalyžinio. Tuomet daugmaž per vieną savaitę pradeda vysytis vangieji raumenų paralyžiai: išnyksta refleksai, atsiranda stiprūs raumenų skausmai ir silpnumas, galūnės tampa bejėgės ir atsipalaidavusios. Dažniausiai viena kūno pusė būna  pažeista labiau už kitą. 

 

Praėjus ištisiems, vidutiniškai 35 metams, po persirgto poliomielito, gali išsivysytyti vadinamasis post-poliomielito sindromas. Dažniausiems jo simptomams priklauso: progresuojantis raumenų ir sąnarių skausmas ir silpnumas, bendras silpnumas ir nuovargis po nedidelio krūvio, raumenų atrofija, kvėpavimo ir rijimo sutrikimai, kvėpavimo sutrikimai miego metu (pavyzdžiui, miego apnėja), šalčio netoleravimas, kognityvinių funkcijų, pavyzdžiui, dėmesio sutelkimo ar atminties, problemos, depresija ir nuotaikų kaita. 

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *