Preeklampsija ir eklampsija

Simptomai priklauso nuo to, kokios formos yra preeklampsija – lengvos ar sunkios.

Lengvos formos preeklampsija: kraujo spaudimas 140/90mmHg ar daugiau (bet neviršija 160/110mmHg), randama 300mg baltymo šlapime per parą; kūno patinimas ir pabrinkimas (svorio priaugimas iki 1–2 kg/sav.).

Sunkios formos preeklampsija: kraujo spaudimas >160/110mmHg; daugiau nei 5g baltymo aptinkama paros išmatuotame šlapime; sumažėjęs šlapimo kiekis; galvos skausmas arba svaigimas; spengimas ausyse; regos sutrikimas; pilvo skausmai.

Eklampsija: traukuliai, pykinimas, vėmimas, regos sutrikimai.

Preeklampsijos metu moteriai pakyla spaudimas iki 140/90mmHg arba daugiau (tačiau neviršija 160/110mmHg), atsiranda baltymo šlapime, pabrinksta kūnas. Tokia būklė gali progresuoti ir vystytis eklampsija: jos metu padidėja kraujo spaudimas iki 160/110mmHg ir daugiau, dar labiau padidėja baltymo kiekis šlapime, labai bloga bendra nėščiosios savijauta – jai sutrinka regėjimas, vargina pykinimas ir vėmimas, smarkūs priepuoliniai galvos skausmai, pilvo skausmai, prasideda traukuliai. Eklampsija gali būti su traukuliais arba betraukulinės formos (koma).

Eklampsijos priepuolį sudaro 4 trumpos fazės:

Pirmoji fazė – ~30s. Jos metu trūkčioja veido raumenys, akių obuoliai

Antroji fazė – akys sustingsta ir žiūri į vieną tašką, prisimerkia, burna prasižioja, iškišamas liežuvis, įsitempia burnos raumenys, todėl sukandamas liežuvis iki žaizdų.

Trečioji fazė – nėščiosios veidas smarkiai įrausta, akys pradeda žvairuoti, veidas įsitempęs, prasideda traukuliai, kurių metu stebimas gilus ir lėtas kvėpavimas.

Ketvirtoji fazė – traukuliai silpsta, odos spalva normalizuojasi.

Eklampsijos komplikacijos: kraujo išsiliejimas į smegenis, smegenų pabrinkimas, mirtis.

Preeklampsijos diagnozė nustatoma remiantis:

Apklausa – išsiaiškinami rizikos veiksniai, buvusių nėštumų komplikacijos, kraujo spaudimas iki nėštumo.

Tyrimai: matuojamas arterinis kraujo spaudimas (padidėjimas virš 140/90mmHg yra pavojingas); renkamas šlapimas, matuojamas jo kiekis, tiriama baltymo koncentracija šlapime; atliekamas bendras kraujo tyrimas (bendrai organizmo būklei, mažakraujystei įvertinti); atliekamas biocheminis kraujo tyrimas (tiriamas elektrolitų balansas, baltymo kiekis); tiriami kepenų fermentai.

Gydymas priklauso nuo preeklampsijos sunkumo, nuo nėščiosios ir vaisiaus būklės.

Esant sunkiai preeklampsijai ir eklampsijai, nėščioji turi būti gydoma ir atidžiai stebima ligoninėje. Jai skiriamas griežtas lovos režimas (turi daug miegoti, ilsėtis, nesijaudinti); dažnai matuojamas arterinis kraujo spaudimas bei pulsas; atliekami šlapimo tyrimai ir matuojama baltymo koncentracija; sergančiajai skiriama deguonies terapija kvėpavimui palengvinti; statoma skysčių ir elektrolitų lašelinė; skiriami vaistai, mažinantys kraujo spaudimą.

Jeigu konservatyvus gydymas nepadeda, preeklampsija progresuoja ir vystosi eklampsija, nėštumas turi būti užbaigiamas Cezario pjūvio operacija, nepriklausomai nuo to, kelinta nėštumo savaitė.

Nėščiosioms, norinčios išvengti preeklampsijos ir eklampsijos reikėtų gydyti ir koreguoti gretutines ligas; adekvačiai ir vitaminingai maitintis; laikytis poilsio ir darbo režimo; vengti stresinių situacijų; matuotis kraujo spaudimą ir koreguoti padidėjusį spaudimą.

Pastebėjus preeklampsijos požymius reikėtų nedelsiant informuoti savo gydytoją.