Radikulopatija

Ligos simptomai daugiausia priklauso nuo to, kurio nugaros nervo šaknelė yra pažeista.

Žmogus, sergantis kaklo radikulopatija, skundžiasi kaklo ir rankos/-ų diskomfortu, skausmu. Dažniausiai pažeidžiamos 6 ir 7 kaklinių nervų šaknelės (kaklinėje stuburo dalyje yra 8 nugariniai nervai).

Pacientas, sergantis juosmens ir kryžmens radikulopatija, skundžiasi nugaros skausmu apatinėje dalyje ir skausmu, plintančiu į šlaunį, sėdmenis, blauzdą, retkarčiais – kirkšnį. Dažniausiai išvaržos pažeidžia 5-tą juosmeninį arba 1-ą kryžmeninį nervą.

Skausmas gali varijuoti nuo buko nestipraus iki deginančio stipraus. Rankos/-ų ar kojos/-ų skausmas būna paviršinis ir jaučiamas pažeisto nervo inervacijos zonoje (dermatome). Gali išnykti jutimai pažeistos šaknelės inervuojamoje (jaudinamoje) zonoje. Kartu paprastai jaučiamas tirpimas, „vabaliukų bėgiojimas“.

Kai radikulopatijos mechanizmas apima ir nervo judinamąsias skaidulas, nusilpsta raumenų jėga. Labai retais atvejais ligagali pasireikšti be skausmo, tik raumenų jėgos nusilpimu. Susilpnėja refleksai, už kuriuos atsakingos pažeistos nugarinių nervų šaknelės.

Dažniausiai pasitaiko juosmens ir kryžmens radikulopatija.

Vyresniems žmonėms radikulopatija atsiranda dėl stuburo tarpslankstelinių angų susiaurėjimo ar stuburo išvaržos, o jaunesniems žmonėms radikulopatija dažniausiai išsivysto dėl traumų.

Simptomai įprastai pasireiškia staiga, netikėtai. Kai kurie žmonės nurodo, kad prasidėjus skausmui, plintančiam į kojas ar rankas, sumažėja prieš tai buvęs nestiprus nugaros skausmas.

Sėdima padėtis, čiaudėjimas, kosėjimas paprastai skausmą sustiprina. Pacientai patys randa padėtis, kurios skausmą lengvina.

Adekvačiai gydant, skausmai turėtų praeiti per 6–8 savaites.

Pacientą apžiūrintis gydytojas, esant aiškiai klinikai, nustato radikulopatiją. Pagal tai, kur plinta skausmas, paprastai galima nustatyti, kuri šaknelė pažeista, įtarti stuburo išvaržą. Nuodugnesniam ištyrimui ir radikulopatijos priežasties nustatymui naudojami kiti tyrimai.

Atliekami radiologiniai tyrimai:

- stuburo dalies rentgenograma; 
- funkcinė stuburo rentgenograma;
- kompiuterinė tomografija;
- magnetinio rezonanso tomografija.

Šie tyrimai padeda nustatyti tikslią patologiją stubure ir galimas jos priežastis.

Elektrofiziologiniai tyrimai (elektroneuromiografija) padeda radikulopatiją atskirti nuo kitų ligų.

Žmogui, sergančiam radikulopatija, taikomas individualus gydymas. Turi būti atliekamos fizioterapinės procedūros, masažai, pacientas turi būti mokomas specialių pratimų, kurie padeda sugrąžinti prarastas funkcijas.

Skausmas mažinamas vaistais nuo skausmo. Priklausomai nuo jo stiprumo, gydytojas parenka tinkamą analgetikų rūšį. Neretai kartu išrašoma ir centrinius skausmo mechanizmus veikiančių vaistų (prieštraukulinių, antidepresantų), kurie labai gerai padeda jį malšinti.

Pacientui gali būti skiriami B grupės vitaminai.

Skausmui užsitęsus, gali būti taikomas tiesioginis skausmą malšinančių vaistų suleidimas į epidurinį tarpą (stuburo kanale). Šio metodo efektyvumas labai didelis.

Kai skausmas tęsiasi ilgą laiką (daugiau nei du mėnesius), aptariama chirurginės intervencijos galimybė.

Skausmui sumažėjus, pacientas vis tiek turėtų tęsti reabilitacijos programą, atlikinėti pratimus namuose.

- reikia stengtis išlaikyti taisyklingą laikyseną;
- prieš sportuojant, reikia tinkamai atlikti tempimo pratimus;
- nors sunkių daiktų kėlimo reikia vengti, tačiau esant būtinybei tai daryti reikia taisyklingai, nesusilenkus;
- patariama reguliariai sportuoti, sveikai valgyti, vengti rūkymo.

Nuo 3 iki 5 % visų žmonių patiria juosmens ir kryžmens šaknelinį sindromą. Tiek vyrai, tiek moterys nuo šaknelinių skausmų kenčia vienodai. Vyrai dažniausiai suserga apie 40-uosius metus, moterys – apie 50–60-uosius metus.

Kaklo radikulopatija serga maždaug 3 žmonės iš 1 000.