Ar tikrai vaikai, sergantys autizmo sindromu, negali suprasti emocijų?

Gegužės 21, 2014 | Elena Mickevičienė, vaikų psichologė, „Romuvos klinika“
+13
+13 -0

Autizmas ‒ vienas sunkiausių sutrikimų, pasireiškiančių vaikystėje ir trunkančių visą gyvenimą. Manoma, kad autizmo sindromą turintys vaikai dažniausiai nesugeba tinkamai priimti ir reaguoti į iš aplinkos gaunamus dirgiklius. Vis dėlto išeičių ieškoti galima ir būtina. Pateikiame kelių psichologijos tyrimų gautus rezultatus ir patarimus, padėsiančius mokyti vaiką atpažinti savo ir kitų emocijas. 

Dažniausiai išskiriami tokie pagrindiniai autizmo bruožai: sutrikęs socialinis bendravimas; kalbos raidos ir komunikacijos problemos; netipinis, keistas vaikų elgesys; laiko suvokimo ir vaizduotės problemos. Net ir stengiantis kruopščiai aprašyti visus simptomus, visada atsiras kažkas nenuspėjamo ir netikėto konkrečiu diagnozavimo atveju. Kadangi vaikai mažiau kreipia dėmesį į veido išraiškas, nesistengia mėgdžioti aplinkinių elgesio ir nesidomi emocijomis, daugiausiai sunkumų kyla emocinėje sferoje. Autizmu sergantiems vaikams sunku: 

  • atpažinti veido išraiškas ir suprasti, ką jos reiškia;
  • suprasti, kopijuoti ir naudoti emocines išraiškas;
  • suprasti, kontroliuoti ir interpretuoti savo ir kitų emocijas.

2006 m. Berklio psichologijos mokslininkė Lisa Magarita Capps ir kiti tyrėjai atliko lyginamąjį tyrimą su vaikais, kuris parodė, kad paprastai vaikai su autizmu gebėjo apibūdinti ir atpažinti bazines emocijas: džiaugsmą, nuostabą, pyktį, liūdesį, baimę ir pasibjaurėjimą, tačiau sunkumų kilo su sudėtingesnėmis, daugiau socialinėse situacijose kylančiomis emocijomis, pavyzdžiui, pasididžiavimu arba drovėjimusi. 

Žinoma, šį sutrikimą turintiems vaikams būtina pagalba, suvokimui skirtas laikas ir paaiškinimai. Kiti autoriai pastebėjo, kad autizmu sergantiems vaikams daug sudėtingiau suvokti užduotis, kurios susijusios su emocine raiška, o ne su socialinėmis situacijomis. Autizmo sindromą turintys vaikai lengviau supranta ir atpažįsta neigiamas emocijas nei teigiamas. 

Kaip atpažinti savo ir kitų emocijas? 

2012 m. Stanfordo psichologai Andrea C. Samson ir Jamesas J. Grossas pastebėjo, kad suaugusieji autizmu sergantiems vaikams dažnai taiko neefektyvias emocijų reguliavimo strategijas, pavyzdžiui, nuslopinimą. Ši strategija naudinga tik tam tikrais atvejais ir kai yra naudojama trumpą laiką. 

„... mokinant vaiką atpažinti ir reikšti emocijas, patartina įtraukti kuo daugiau skirtingų fizinių patyrimų: širdies plakimo greitį, kvėpavimo dažnumą, įtampą kūne ar kūno padėtį.“ Tarkim, parduotuvėje vaikas pradeda nerimauti ir matome, kad tuoj prasidės isterijos priepuolis, tuomet vaiką nuraminame ir stengiamės tas emocijas nuslopinti, mokiname susidarius tokiai situacijai daugiau taip nebesielgti. Vis dėlto asmuo turi išmokti atpažinti ir išreikšti emocijas, nes kitu atveju jis patirs emocinę perkrovą. 

Autoriai pataria sergančiuosius autizmu mokinti kitos strategijos, kai stengiamasi kartu pergalvoti įvykusią situaciją, atpažinti kilusią emociją ir atrasti tinkamesnį emocinės iškrovos būdą. Pavyzdžiui, grįžus namo galima su vaiku žiūrinėti korteles, kuriose pavaizduota panaši situacija į nutikusią parduotuvėje. Šalia tos kortelės dėlioti kitas korteles su skirtingomis emocijomis ir galimu elgesiu. Taip vaikui parodyti įvairias situacijos sprendimo galimybes. 

Andrea C. Samson ir Jamesas J. Grossas taip pat pastebėjo, kad žmonės, sergantys autizmo sindromu, geba koncentruotis į smulkmenas irs detales. Taigi mokinant vaiką atpažinti ir reikšti emocijas, patartina įtraukti kuo daugiau skirtingų fizinių patyrimų: širdies plakimo greitį, kvėpavimo dažnumą, įtampą kūne ar kūno padėtį. Kiekvieną dieną rekomenduojama naudoti priemones, kurios ugdytų sergančiųjų gebėjimą atpažinti emocijas, tinkamai jas reikšti ir socialiai reaguoti į aplinkinių jausmus. 

Patarimai, padėsiantys reguliuoti emocijas 

  • Atkreipkite dėmesį į skirtingas emocijas, kurios reiškiasi natūralioje aplinkoje: skaitant knygeles, žiūrint televizorių, kalbantis, bendraujant, atliekant skirtingas veiklas, pavyzdžiui: „Žiūrėk, Vakarė atrodo labai linksma, ji šypsosi.“
  • Reaguokite į vaiko emocijas, pavyzdžiui: „Tu verki, tau tikriausiai liūdna.“ Arba apibūdinkite savo emocijas, pavyzdžiui: „Esu sužavėta, sumušam penkis!“
  • Bendraujant su vaiku stenkitės patraukti jo dėmesį, siekti akių kontakto. Jei vaikas nežiūri, tuomet viską kartokite iš naujo. Kalbėdami pasitelkite tinkamas veido išraiškas, balso intonaciją, kūno kalbą.
  • Skatinkite stebėti kitus žmones ir aptarkite jų galimas emocijas.
  • Naudokite įvairias korteles su pavaizduotomis emocijomis ir elgesiu.
  • Rodykite animacinius filmukus, kurie moko vaikus emocijų pažinimo.
  • Kurkite socialines istorijas. 

Pabaigai norėtųsi padrąsinti tėvelius ir priminti, kad visuomet reikia galvoti realistiškai. Autizmu sergantys vaikai pagal savo gebėjimus gali išmokti to, ko jie yra mokomi: labiau suprasti savo ir kitų emocijas, tinkamiau elgtis socialinėse situacijose. Vis dėlto kiekviena diena yra nauja, ir vaikai, turintys autizmo sindromą, karts nuo karto gali grįžti į ankstesnes stadijas, būti nenuspėjami. Šie vaikai skiriasi nuo normalios raidos vaikų, todėl juos mokant reikia daug kantrybės, atsidavimo ir vilties.

Taip pat skaitykite:
Autizmo požymiai »
Vaiko dirglumas – kas normalu, o kada vertėtų sunerimti »

+13
+13 -0
  • Vaiko protinė raida
  • Vaiko raidos stadijos
  • Vaiko dirglumas
  • Vaikų gydytojai
  • Emocinė būsena
  • Autizmas
  • Autizmo požymiai

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *