Kodėl nėštumo metu vartojamas alkoholis pavojingas?

Lapkričio 15, 2013 | Jolita Stankevič
+3
+4 -1

Vyras mažiausiai 2 mėnesius (tiek laiko bręsta spermatozoidas) iki apvaisinimo turėtų nevartoti alkoholio. Tuo tarpu moterims alkoholis yra pavojingas visada, nes visos moteriškosios lytinės ląstelės susiformuoja dar vaisiaus laikotarpiu ir kiaušidėse glūdi visą gyvenimą iki menopauzės.

„Remiantis moksliniais šaltiniais, įgimtu alkoholiniu vaisiaus sindromu serga apie 2–3 naujagimiai iš 1000 gimusiųjų.“ Alkoholis, vartojamas iki nėštumo ar jo metu, yra pavojingas keliais atžvilgiais. Visų pirma, jis gali pažeisti lytinėse ląstelėse esančią genetinę informaciją. Dėl neigiamo alkoholio poveikio vaisiui gali atsirasti širdies ydų, centrinės nervų sistemos sutrikimų, įvairių vaisiaus formavimosi anomalijų. Taip pat alkoholį vartojančių tėvų vaikai gimsta mažesnio svorio, atsilieka jų psichinė branda, pasireiškia abstinencijos sindromas. Nepaprastai svarbus yra alkoholio poveikio laikas nėštumo metu, nes organai ir jų sistemos vystosi netolygiai, skirtingais laikotarpiais. Labai ilgai formuojasi centrinė nervų sistema ir lytiniai organai, todėl jų pažeidimo tikimybė alkoholinio vaisiaus sindromo atveju yra didelė.

Alkoholinis vaisiaus sindromas – tai apsigimimai ir funkciniai bei psichiniai gimusio vaiko sutrikimai, kurie yra sukeliami tėvų alkoholio vartojimo. Remiantis moksliniais šaltiniais, įgimtu alkoholiniu vaisiaus sindromu serga apie 2–3 naujagimiai iš 1 000 gimusiųjų. Jau nuo senų laikų žmonės pastebėjo, kad girtaujančių tėvų vaikai gimsta turėdami tam tikrų fizinių ir psichinių sutrikimų. Dar Hipokratas (460–377 pr. Kr.), vadinamas vakarų medicinos tėvu, teigė, kad idiotizmas ir epilepsija – tai vyno vartojimo pastojimo metu pasekmė. Ypatingai pavojingas yra moterų alkoholizmas. Pastojimo metu geriančių alkoholį moterų vaikams kyla 3–4 kartus didesnis pavojus už pavojų, kylantį dėl vyrų gėrimo.

Alkoholinio vaisiaus sindromo mechanizmas yra gana gerai išaiškintas. Patekęs į motinos organizmą alkoholis greitai praeina placentos barjerą ir pasiskirsto vaisiaus audiniuose. Vaisius neturi pakankamai alkoholį skaidančių fermetų, todėl koncentracija jo organizme gali būti net kelis kartus didesnė nei motinos audiniuose. Dėl alkoholio skilimo produktų, kurie patenka iš motinos per placentą, vaisiaus audiniai nepakankamai aprūpinami deguonimi. Tuo tarpu deguonies stokai ypač jautri nervų sistema, todėl galimi jos pažeidimai. Nėščiajai nuolat vartojant alkoholį, silpsta jos imunitetas, blogėja virškinimas. Nusilpęs imunitetas kartu mažina ir kūdikio atsparumą infekcijoms.

Alkoholiniam vaisiaus sindromui būdingos šešios specifinių požymių grupės:

Įgimtas alkoholinis vaisiaus sindromas pasireiškia specifiniais požymiais

  1. Mažas naujagimio svoris (hipotrofija). Mažas vaiko svoris ir ūgis išlieka gana ilgą laiką ir vaikui augant.
  2. Veido ir galvos vystymosi ydos. Alkoholiniu vaisiaus sindromu sergančio vaiko galva paprastai būna maža, kakta žema, smakras būna nesusiformavęs, pastebima trumpa ir įdubusi nosis, žemai esančios ausys bei deformuoti ausų kaušeliai, plona viršutinė lūpa. Pakaušis gali būti deformuotas. Akims taip pat būdingi tam tikri požymiai: jos mažos, vaikas gali žvairuoti, matoma odos klostė vidiniame akių kampe (epikantas), trumpas akių plyšys. Galimi ir gomurio vystymosi defektai, dantų raidos sutrikimai, mažas apatinis žandikaulis.
  3. Širdies ydos. Vaisiaus alkoholinio sindromo atveju dažniausiai pasitaiko prieširdžių ir skilvelių pertvaros defektai.
  4. Išorinių lytinių organų vystymosi ydos. Berniukams dažniausiai esti nenusileidusios sėklidės (vaisiaus laikotarpiu jos iš pilvo ertmės leidžiasi į kapšelį), mergaitėms dažnesni yra klitorio (varputės) sklaidos defektai, dviguba makštis ir kt.
  5. Galūnių anomalijos. Alkoholiniu vaisiaus sindromu sergantiesiems dažnesnės yra plaštakų ir pirštų anomalijos, pakitęs delnų linijų piešinys, klubo sąnario defektai.
  6. Psichikos ir protinės veiklos sutrikimai. Sunkūs psichikos sutrikimai pasitaiko kas trečiam vaikui, sergančiam alkoholiniu vaisiaus sindromu. Sindromui būdinga epilepsija, įvairaus sunkumo oligofrenija (psichikos sutrikimas, kai dominuoja intelekto neišsivystymas), cerebrinis paralyžius, klausos ir regos sutrikimai, naktinis šlapimo nelaikymas. Taip pat pastebimas agresyvumas, polinkis į asocialų elgesį. Labiausiai alkoholiniu vaisiaus sindromu sergančių vaikų psichikos ir protiniai sutrikimai išryškėja mokyklinio amžiaus metais. Jų atmintis bloga, sunkiai sekasi atlikti užduotis. Šiems vaikams būdingas greitas nuovargis, nervingumas ir irzlumas, dažni galvos skausmai. Būdingas maištingas, grubus elgesys su tėvais, mokyklos kolektyve. Smerkdami tėvų alkoholizmą šie vaikai dažnai patys anksti pradeda rūkyti ir gerti, pradeda ankstyvą lytinį gyvenimą ir turi polinkį vogti.

Vaikui augant, kai kurie vaisiaus alkoholinio sindromo požymiai gali mažėti, o kai kurie priešingai – ryškėti. Paprastai iki 6 metų tokio vaiko ūgis ir svoris neatitinka jo amžiaus, o sunkumai dėl psichologinių sutrikimų ir socialinė atskirtis dažnai tokį žmogų lydi visą likusį gyvenimą.

+3
+4 -1
  • Alkoholinis vaisiaus sindromas
  • Alkoholis

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *