Dehidratacija. Kaip palaikyti vandens pusiausvyrą sportuojant?

Liepos 28, 2014 | Kristina Gialtuvaitė
+5
+5 -0

Esame įpratę girdėti, kad vanduo ‒ gyvybės šaltinis. Šis teiginys tinka kalbant ir apie žmogaus organizmą. Iki 75 % žmogaus kūno sudaro vanduo, kuris randamas visose ląstelėse. Vanduo atlieka keletą funkcijų organizme: jis padeda įsisavinti mineralus, gliukozę ir vitaminus; taip pat su šlapimu pašalina nereikalingas arba kenksmingas organizmui medžiagas; skaido tai, ką suvalgome; ir palaiko pastovią kūno temperatūrą. Taigi vandens vaidmuo žmogaus organizme itin svarbus. 

Dehidratacija ‒ tai organizmo skysčių netekimas. Daugiausiai skysčių organizmas netenka pasireiškus ligoms, kurios sukelia viduriavimą, vėmimą, taip pat nudegus ar sportuojant. Aktyvus sportavimas yra vienas iš rizikos veiksnių, galinčių sukelti dehidrataciją. Taip atsitinka dėl to, kad organizmas palaiko pastovią kūno temperatūrą, garindamas skysčius per odą. Paprasčiau sakant, vėsindamas save. Taigi gausus prakaitavimas gali sukelti dehidrataciją, jei fizinio aktyvumo metu nebus vartojama pakankamai skysčių. 

Du trečdalius žmogaus organizmo sudaro vanduo, todėl be jo mes negalime išgyventi ilgiau kaip 72 valandas. Išties vandens reikia kiekvienai mūsų kūno daliai, organui, audiniui ir ląstelei.

Plačiau:

10 požymių, kad Jūsų kūnui trūksta vandens

Prakaituojant netenkama ne tik skysčių, bet ir jame esančių mineralinių medžiagų. Tokių kaip kalis, kalcis, magnis, natris, kurios būtinos raumenims ir normaliam organizmo funkcionavimui. Netekus šių medžiagų raumenims sunkiau dirbti, sumažėja jų jėga ir ištvermė. Taip pat žmogui gali imti svaigti galva, pasidaryti silpna. Tokiu atveju reikėtų nutraukti fizinę veiklą, neskubant gurkšnoti negazuotą mineralinį vandenį ir pagulėti. 

Kaip išvengti dehidratacijos sportuojant? 

Dehidratacija. Kaip palaikyti vandens pusiausvyrą sportuojant?Vanduo sporto metu. Geriausia priemonė išvengti dehidratacijos ‒ nuolat nedideliais kiekiais papildyti organizmą skysčiais. Rekomenduojama išgerti bent šiek tiek skysčių prieš pradedant fizinę veiklą ir paskui vienodais laiko intervalais sporto metu. Svarbu, kad vanduo būtų vartojamas nedideliais kiekiais, bet dažnai. Tuomet jis veiks kaip lašelinė ir geriau cirkuliuos visame organizme. 

Sportavimo vieta ir laikas. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad žiemą, rudenį ir pavasarį žmogui reikia mažiau skysčių nei vasarą. Todėl būtent karštuoju metų laikotarpiu skysčių reikia vartoti kur kas daugiau. Naudingiausia būtų gerti natūralų ar mineralinį vandenį, nes jame nėra saldiklių ar kitų kenksmingų medžiagų. 

Kitas svarbus dalykas ‒ tai sportavimo vieta. Vienas iš neigiamų aplinkos veiksnių, kurio galima išvengti, tai neplanuoti fizinės veiklos esant aukštai oro temperatūrai. Sportuojant karštomis dienomis žmogaus pulsas tampa greitesnis, taigi greičiau išnaudojamos ir vandens atsargos organizme, žmogus žymiai greičiau pavargsta. 

Jei vis dėlto nusprendėte sportuoti ir karštą vasaros dieną, patartina rinktis labiau vėjuotas vietas ar tas vietas, kuriose gausu šešėlių. Geriausias laikas fiziniam aktyvumui ‒ ankstyvas rytas arba vėlyva popietė, vakaras. Pasirinkę tinkamą sportavimui vietą ir laiką, išvengsite ne tik perkaitimo, bet ir geriau nuteiksite organizmą darbinei veiklai (jei sportuosite iš ryto) arba atsipalaiduosite po dienos darbų (jei pasportuoti nuspręsite vakare). 

Mityba sportuojant. Kitas būdas papildyti organizmą vandeniu ir mineralinėmis medžiagomis ‒ maistas. Sportuojant labai svarbu vartoti kuo daugiau vaisių ir daržovių, nes jų sudėtyje yra daug vandens, mineralinių medžiagų ir vitaminų. Šios medžiagos užtikrins normalią organizmo veiklą. Taip pat reikėtų vengti tokių gėrimų kaip kava, energetiniai gėrimai. Kadangi jie didina kraujo spaudimą ir greičiau šalina skysčius iš organizmo. 

Žmogaus amžius. Sportuojant didžiausia dehidratacijos rizika kyla mažiems vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms, nes jų medžiagų apykaita skiriasi nuo paauglio ar suaugusio žmogaus. Todėl svarbu, kad fizinio aktyvumo metu šių amžiaus grupių žmonės vartotų užtektinai skysčių ir užsiimtų tokia fizine veikla, kuri neperžengia galimybių ribų. 

Vandens poreikis organizmui priklauso nuo keleto faktorių: žmogaus amžiaus, kūno sudėjimo, fizinės veiklos pobūdžio ir aplinkos temperatūros. Vandens kiekis, kurį reikia suvartoti žmogaus organizmui per parą priklauso nuo tos dienos aktyvumo, mitybos raciono, netgi metų laiko. Dauguma sveikatos specialistų teigia, kad reikėtų suvartoti bent 2 litrus natūralaus vandens. Vis dėlto kiekvienas asmeniškai turėtų įsiklausyti į savo organizmą ir jokiu būdu neignoruoti troškulio. O sportuojant reikėtų nepamiršti, kad svarbiausia ne pasiekti rekordai, bet puiki savijauta. 

+5
+5 -0
  • Dehidratacija
  • Vanduo
  • Viduriavimas
  • Sporto nauda
  • Vėmimas
  • Sporto klubai

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas.