Ką reikėtų žinoti apie sinusitą

Lapkričio 20, 2018 | Rūtelė Foktienė
+1
+1 -0

Sinusitas – dažnai pasitaikanti liga. Tai yra sinusų (prienosinių ančių) uždegimas. Jis gali būti ūminės arba lėtinės eigos. Jautresniems asmenims ši liga linkusi kartotis ir daryti neigiamą įtaką gyvenimo kokybei. Lėtinis sinusitas gali būti viena iš neaiškios kilmės galvos skausmo priežasčių.

Ūminį sinusitą dažniausiai sukelia tam tikros bakterijos, pavyzdžiui, S. pneumoniae ar H. influenzae. Kartais sinusito priežastis gali būti ir E. coli bei kitos patogeninės bakterijos. Sinusitas vieniems pacientams linkęs labiau kartotis nei kitiems dėl tam tikros nosies ertmių anatomijos, sudarančios sąlygas lengviau vystytis prienosinių ančių uždegimui. Taip pat įtaką sinusito atsiradimui gali daryti danties patologijos, pavyzdžiui, danties šaknyje išsivystęs pūlinys. Sinusitas būna ir alerginės kilmės – dėl dažnai patiriamų alerginių reakcijų sinusų gleivinėse gali susiformuoti tam tikri polipai. Viena dažniausių sinusito priežasčių yra užsitęsusi ir negydyta virusinės kilmės sloga. Jei sloga trunka ilgiau nei 2 savaites, jau galima įtarti sinusitą. 

"Dar vienas būdingas sinusito simptomas yra nemalonaus kvapo sklidimas iš burnos. Jei blogas burnos kvapas, kaip ir galvos skausmas, kankina nuolat, reikėtų įsitikinti, ar nesergama lėtiniu sinusitu."

Sinusito simptomai gana tipiniai, padedantys greičiau nustatyti išsivysčiusį sinusų uždegimą. Pacientui prasideda karščiavimas, iš nosies pradeda tekėti tirštos, gelsvos arba žalsvos spalvos gleivės ir pūliai (tai bene svarbiausias sinusito simptomas), ypatingai pasunkėti kvėpavimas ir atsirasti kosulys. Pacientas skundžiasi galvos skausmu, dažniausiai nurodo, kad skauda akiduobes, skausmas pasireiškia ties nosies šaknimi ar kakta. Jeigu susidariusiems pūliams ir gleivėms sunku nutekėti, galvos skausmas tampa labai stiprus, netgi nepakeliamas. Gali patinti vienas ar abu skruostai, kakta ir akių vokai. Patinimo ir skausmo vietos priklauso nuo to, kurių prienosinių ančių gleivinėse išsivystė uždegimas. Pirmoje dienos pusėje simptomai gali būti stipresni, nei vakarop. Dar vienas būdingas sinusito simptomas yra nemalonaus kvapo sklidimas iš burnos. Jei blogas burnos kvapas, kaip ir galvos skausmas, kankina nuolat, reikėtų įsitikinti, ar nesergama lėtiniu sinusitu.

Sinusitas nustatomas į pagalbą pasitelkiant kraujo tyrimą – paprastai padidėja leukocitų kiekis bei C-reaktyvaus baltymo (CRB) reikšmė. Gali būti atliekama prienosinių ančių rentgenograma, rinoskopija (nosies landų apžiūra). Gydytojas nusprendžia dėl diagnozės ir tinkamo gydymo. Dažniausiai vartojami antibiotikai. Taip pat pagerinamas pūlių nutekėjimas vartojant dekongestantus, kurie sumažina nosies gleivinės paburkimą, taip praplėsdami prienosinių ančių kanalus ir angas. Kai vaistai nepadeda, sinusų angos gali būti išvalomos specialiomis adatomis (šios procedūros atliekamos tik gydymo įstaigose). Svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų, tuomet ši liga gali būti sėkmingai kontroliuojama ir gydoma.

Ir lėtiniai, ir ūminiai prienosinių ančių uždegimai gali komplikuotis į labai rimtus sutrikimus. Pačios pavojingiausios komplikacijos yra pūlingas meningitas ar smegenyse susiformavęs pūlinys. Šios komplikacijos gali būti mirtinos. Jeigu infekcija patenka į akiduobes, sinusitas gali komplikuotis į regos nervo uždegimą, pacientas gali netgi apakti. Būtent dėl tokių galimų pavojingų prienosinių ančių uždegimo komplikacijų būtina pirmiausiai stengtis juo nesusirgti, o susirgus – kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą ir nedelsti imtis sveikatos priežiūros specialistų paskirtų priemonių.

Profilaktika labai svarbi. Reikia stengtis nevengti odontologo kėdės, jei jaučiamas danties skausmas, nes danties šaknies infekcija greitai gali išplisti. Tai ypatingai svarbu nėščioms ir krūtimi maitinančioms moterims ir lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams. Taip pat būtina vengti kontakto su sergančiais asmenimis, epidemijų metu kuo mažiau laiko praleisti viešose vietose. Ištisus metus patariama grūdinti organizmą, daug kvėpuoti grynu oru, rengtis tinkama apranga ir pilnavertiškai maitintis. Rekomenduojama kasdien plauti nosies ertmę. Bene svarbiausia taisyklė yra iš karto gydyti slogą ir neleisti jai užsitęsti daugiau nei 2 savaites. Veiksmingam rinito (nosies gleivinės uždegimo) gydymui rekomenduojamas jūros vanduo.  Jei sloga nepraeina, būtina kreiptis į ausų, nosies ir gerklės ligų gydytoją. 

Autorius: farmacininkė Rūtelė Foktienė. 

Jūros druska – gamtos dovana mūsų grožiui ir sveikatai. Pristatome dar 4 labai naudingus ir praktiškus jūros druskos panaudojimo būdus, kurie pravers rūpinantis ir grožiu, ir sveikata. Taigi, kuo gali būti naudinga jūros druska?

Plačiau:

8 jūros druskos panaudojimo būdai (2 dalis)
+1
+1 -0
  • Sinusitas
  • Sloga ūminė
  • Sloga lėtinė
  • Sinusito gydymas
  • Peršalimas

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *