Kodėl atsiranda burnos opos?

Tikriausiai kiekvienas iš mūsų jau yra patyręs, kas yra burnos žaizdelės. Nemažai daliai tai jau teko sužinoti vaikystėje, mat burnos opelės gana dažnai atsiranda ir vaikams. Burnos žaizdelės (kitaip aftinės opos) – tai įvairūs epitelio ir (arba) po juo esančio audinio, priskiriamo jungiamajam, pažeidimai. Burnos opos gali atsirasti dėl įvairių priežasčių ir apsunkinti kasdienybę, nes jos paprastai būna skausmingos. Jų susiformavimui įtaką daro rūkymas, lytis, amžius ir kiti faktoriai. Aftinės opos būna ūminės (atsiranda greitai, bet gana greitai ir užgyja) ir lėtinės (jos vystosi lėtai, neužgyja bent 2 savaites). Negyjančios burnos opelės gali ne tik sukelti daug kasdieninių nepatogumų, bet ir būti rimtesnių sutrikimų ženklas.

Ūminės burnos opos gali atsirasti dėl traumų, pavyzdžiui, susižeidus dantų šepetėliu. Jas skauda trumpai, bet gana stipriai, opos vidus dažniausiai būna balkšvas, o kraštelis – raudonas. Ūmines burnos opas dažnai sukelia aftinis stomatitas, kuris linkęs kartotis. Aftiniam stomatitui būdinga viena ar kelios skausmingos burnos opos, kurios yra ovalios arba apvalios formos, padengtos stomatitui įprasta pseudomembrana ir turi raudoną kraštelį. Ūmines opas gali sukelti ir virusinė infekcija – dėl virusų poveikio susiformavusioms pūslelėms plyšus, atsiranda opelės, kurios gali būti padengtos gelsvos spalvos plėvele. Dažna ūminių burnos opų susiformavimo priežastis yra bakterinė infekcija – šiuo atveju gali būti sifiliui būdingų simptomų. Pasireiškus alerginei reakcijai pažeidimai labai įvairūs. Kartais ūminių opų priežastis gali būti ir daugiaformė eritema, kai burnos gleivinėje atsiranda eritemos požymių, įvairių opų ir pūslelių. Jei su eritema susijusių opų atsiranda ant lūpų, gali likti netgi randai. Ūminės burnos opos gali susiformuoti ir dėl kitų čia neišvardintų priežasčių, pavyzdžiui, dėl įvairių kraujo ligų – požymiai gali būti labai panašūs į aftinį stomatitą.

Lėtinės aftinės opos progresuoja lėtai, jų gali vis daugėti arba didėti jų skersmuo bei gylis. Lėtinės burnos opos gali susiformuoti dėl tam tikrų vaistų vartojimo, jos dažnai nepasiduoda jokiam įprastam gydymui. Taip pat viena iš lėtinių žaizdelių priežasčių gali būti ir paprastoji pūslinė – skausmingos pūslelės dažniausiai atsiranda užpakaliniame burnos plote, o joms sprogus susiformuoja skausmingos opos su erozijomis ir raudonu krašteliu. Sergant raudonąja vilklige burnoje atsiranda kraujuojančių opų. Dažna lėtinių burnos opų priežastis yra grybelinė infekcija. Grybelinė infekcija atsiranda pacientams, kurių imunitetas ypatingai nusilpęs arba jie vartoja imunosupresinius vaistinius preparatus (pavyzdžiui, po organų transplantacijų, kai siekiama sumažinti organo atmetimo riziką). Lėtinių opų susiformavimo priežasčių yra daugybė – jas gali sukelti kitos įvairios parazitinės ir bakterinės infekcijos, taip pat tai gali būti ir karcinomos požymis.

Būtina išsiaiškinti, kodėl burnoje galėjo atsirasti aftinių opų. Tam rekomenduojama išsamiai apklausti pacientą (surinkti anamnezę), atidžiai apžiūrėti visą burnos gleivinę, atlikti kitus reikalingus tyrimus diagnozei patvirtinti. Pavyzdžiui, jeigu opos atsirado dėl traumų, tai būtina pašalinti dirgiklius, pavyzdžiui, netinkamai pritvirtintą plokštelę. Jeigu opos susiformavo dėl virusinių, bakterinių, grybelinių ar parazitinių infekcijų, būtina gydyti šias infekcijas tinkamais vaistiniais preparatais. Labai svarbi atsakinga burnos higiena ir burnos ertmės priežiūra. Opų skausmui malšinti ir burnos gleivinės regeneracijai pagreitinti tinkami skalavimo skysčiai, geliai arba purškalai, pavyzdžiui, Anaftin. Anaftin yra saugi priemonė, kuri gali padėti sukontroliuoti burnos gleivinės pažeidimų sukeliamą skausmą, sumažinti gleivinės uždegimo sukeltus nemalonius pojūčius. Geriausiam poveikiui pasiekti po pavartojimo rekomenduojama negerti ir nevalgyti bent vieną valandą.

Autorius: Farmacininkė Rūtelė Foktienė

Funkcinė dispepsija nustatoma maždaug 75 procentams pacientų, kurie į gydytojus kreipiasi dėl dispepsijos simptomų. Maždaug vienam iš keturių pacientų randama organinių patologijų. Dažniausiai tai H. pylori infekcija, skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opaligė, gastroezofaginio refliukso liga. Rečiau – navikinės ir sisteminės ligos, parazitinės ir uždegiminės virškinimo trakto ligos, kasos ir kepenų sutrikimai ir kt. Tuomet stengiamasi tinkamai gydyti pagrindinę ligą ir taip sumažinti negalavimus, susijusius su virškinimo funkcija. Tačiau net trims iš keturių pacientų nerandama jokių patologijų – tai, žinoma, gerai, vis dėlto pats funkcinės dispepsijos gydymas yra gana komplikuotas, nes jis ne visuomet pakankamai veiksmingas. Plačiau: Ankstyvas sotumo jausmas gali būti dispepsijos požymis