Kokias daržoves reikia rinktis, norint išlaikyti dailias kūno linijas?

Birželio 01, 2018 | L.Varanavičienė
+2
+2 -0

Daržovės turtingos  vitaminais ir mineralais, ląsteliena ir organinėmis rūgštimis, taip reikalingais žmonėms. Vasara – tai laikas, kai galite krimsti ką tik darže nuskintas daržoves, ir vienu metu nušauti du zuikius: stiprinsite sveikatą ir tobulinsite figūrą. Karštą vasaros dieną, kai ištisai norisi gerti, o maistas „nelenda į burną“- pats tinkamiausias metas  natūraliai valyti organizmą. Todėl laikinai pamirškite  sunkiai virškinamą raudonąją mėsą, makaronus ir sausainius, šildančius žiemos metu. Karštuoju sezonu teikite pirmenybę daržovėms, ne tik aprūpinančiom organizmą reikalingomis maistinėmis medžiagomis, bet ir  suteikiančios sotumo jausmą ir esančiomis pilnaverčiu maistu.

Paprastai dauguma daržovių valgomos  neapdorotos, tačiau kai kurias būtina virti ar kepti (baklažanus, bulves, cukinijas). Kopūstai, burokėliai, morkos, ropės, salierai, petražolių šaknys ir kitos daržovės yra mažiau kaprizingos, jas galima vartoti bet kokia forma. Paskutiniu metu madinga  žaliavalgių kryptis, kai daržovės termiškai neapdorojamos ir tokiu būdu jose išlieka naudingos medžiagos. Tačiau žalias maistas  tinka ne visiems. Vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat sergantiems virškinimo trakto ligomis,  patariama daržoves šiek tiek patroškinti.

Daržovės skirstomos į dvi kategorijas:

* Krakmolingos (bulvės, cukinijos, patisonai, moliūgai, žiediniai kopūstai, morkos, burokėliai, krienai, petražolių ir salierų šakniavaisiai);

* Ne krakmolingos – tai įvairūs žalumynai, agurkai, kopūstai, svogūnų laiškai ir svogūnai, česnakai, ridikai, ridikėliai, ropės, paprikos, pomidorai)

Toks skirstymas suteikia žinių apie teisingą daržovių derinimą su kitais maisto produktais.

Pirmosios kategorijos daržovės yra prisotintos krakmolu, ypač bulvės, ir prilygsta grūdinėms kultūroms. Krakmolingų daržovių nepatariama derinti su baltyminiu ir rūgščiu maistu.

Antros kategorijos daržovės puikiai dera su daugybe produktų, išskyrus pieną. Jos skatina gyvūninių baltymų virškinimą, taip pat gali neutralizuoti ir pašalinti  iš organizmo toksinus.

Daržovių poreikis suaugusiesiems yra maždaug 650 gramų per dieną. Laikantis šio principo, įmanoma išvengti tokių problemų, kaip pilvo pūtimas ar užkietėję viduriai. Mat daržovės- žarnyno mikroflorai reikalingų skaidulų šaltinis. Pavyzdžiui, 100 g žaliųjų žirnelių yra 12 g skaidulų, 100 g špinatų- 7 g, o 100 g briuselinių kopūstų- 4,1 g.

Kokias daržo gėrybes galima valgyti vasarą, nepakenkiant figūrai?

Rekomenduojamos savyje turinčios daug vandens bei pasižyminčios diuretinėmis savybėmis. Tai visų pirma, žalumynai. Petražolės, krapai, salierai – populiariausios mūsų kraštų prieskoninės žolelės.

Petražolėse yra daug eterinių aliejų. Lapuose gausu  fruktozės ir gliukozės. Žymus kiekis  vitaminų B6, C, E, folio ir nikotino rūgšties, flavonoidų, kalio druskų,  geležies, magnio, fosforo, kalcio.  Petražolės puikiai aktyvuoja  inkstų ir virškinamojo trakto veiklą. Pasižymi šlapimą, prakaitą ir tulžį varančiomis savybėmis, padedančiomis mažinti svorį ir suteikiančios odai glotnumą ir stangrumą.

Krapuose  taip pat daug vitamino C, folio ir nikotino rūgšties, kalcio, geležies, fosforo, magnio, kalio. Taip pat yra ir pantoteno rūgšties, greitinančios medžiagų apykaitą ir stiprinančios plaukus. Krapai sugeba sužeminti kraujo spaudimą, išplėsti vainikines kraujagysles, mažinti spazmus žarnyne ir „nuraminti” kitus pilvo organus, išvesti perteklinį skystį.

Agurkai džiugina  visą vasarą. Apart vertingo „vandens”, užpildančio beveik visą agurkų tūrį, juose gausu vitaminų B1, B2, C, PP, mineralinių druskų: kalcio, magnio, fosforo, geležies ir jodo, vario, mangano, cinko, kobalto. Mažai kalorijų. Dėl didesnio kiekio šarminių metalų druskų, agurkų sultys  mažina skrandžio sulčių rūgštingumą. Dėl didelio vandens kiekio- plauna iš organizmo nuodus, šalina iš inkstų smėlį. Puikiai tinka svorio metimui, ypač jei laikas nuo laiko planuojamos „agurkų” dietos. Dėmesio, koks skanus ir vertingas agurkas bebūtų, piktnaudžiauti neturėtų besikankinantys gastritu su mažu rūgštingumu ar skrandžio opa.

Nitratai

Dalis žmonių vengia daržovių savo racione, nes bijo apsinuodyti jose esančiais nitratais. Žinoma, nitratai kaupiasi visose daržovėse, nes šios azotinės medžiagos būtinos augimui, jas augalai pasisavina iš dirvožemio. Taigi, nitratai lieka daržovėse, net atsisakant tręšimo. Visa esmė nitratų koncentracijoje. Svarbu neviršyti leistinos normos, kuri yra  3,7 mg vienam kg žmogaus svorio per dieną. Taigi 60 kg sveriantis žmogus saugiai gali suvartoti 222 mg per dieną. Nitratų kiekį galima mažinti daržo gėrybes kruopščiai nuplaunant, mirkant ir nulupant. Kadangi virimo metu daug nitratų ištirpsta, vanduo turi būti nupilamas. Mažiausiai nitratų yra vidutinio dydžio daržovėse.

 

+2
+2 -0
  • Vitaminai
  • Virškinimo gerinimas
  • Skrandžio rūgštingumas
  • Virškinimo sutrikimai
  • Virškinamojo trakto ligos
  • Skrandžio uždegimas
  • Vitaminas D

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *