Kūdikių odelės ypatumai ir priežiūra

Rugpjūčio 22, 2019 | Rūtelė Foktienė
+2
+2 -0

Ar teko liesti kažką švelnesnio už kūdikio odelę? Ji – tarsi aksomas, glostyti taip gera ir malonu… Kad odelė būtų sveika, ja būtina rūpintis. Tikrai nereikia brangiausių kosmetikos priemonių, tačiau tam tikras taisykles tėveliams žinoti verta.

Šiek tiek pakalbėkime apie jautrios kūdikio odelės išskirtinumus ir jos priežiūros ypatybes. 


Kūdikiai linkę greitai perkaisti arba peršalti

Mažylio oda dar nebrandi, todėl nėra visiškai išsivysčiusi jos termoreguliacinė funkcija. Sveiko suaugusio žmogaus oda puikiai atlieka temperatūros reguliavimo funkciją, pasitelkdama kraujagysles ir/arba prakaito liaukas, o naujagimiai ir maži vaikai gali labai greitai peršalti arba perkaisti. Kapiliarų (smulkių kraujagyslių) tinklas, esantis kūdikių odoje, yra žymiai tankesnis nei suaugusiųjų, tačiau jiems dar nebūdingi termoreguliaciniai ypatumai. Beje, mažiau ir prakaito liaukų arba jos dar nepilnai atlieka savo normalias funkcijas. Dėl šios priežasties būtina įvertinti vidaus ir išorės oro sąlygas, tinkamai aprengti mažylį ir stebėti jo poreikius. Jei kūdikis irzlus ar graudžiai verkia, galbūt jam šalta arba karšta?

Taisyklė, kad kūdikis turėtų būti aprengtas vienu sluoksniu daugiau nei suaugusieji, tinkama tikrai ne visada. Kiekvienu atveju reikia vertinti situaciją, rinktis natūralių audinių drabužius, stebėti, kaip jaučiasi kūdikis. Optimali aplinkos temperatūra yra apie 20 laipsnių, o santykinė oro drėgmė – apie 60 procentų. Tinkamos aplinkos palaikymas labai svarbus normalioms odos ir gleivinių funkcijoms. 

"Oro vonios ypatingai svarbios užpakaliuko odai, kuri didžiąją paros dalį uždengta vystyklais arba sauskelnėmis"

 

Maudyti kasdien tikrai nebūtina

Kadangi mažylių odelė labai jauna, jos raginis odos sluoksnis yra itin plonas. Dėl plonesnio negyvo viršutinio sluoksnio odelė pažeidžiama daug lengviau nei suaugusiojo. Greičiau iš jos garuoja ir vanduo, todėl ji gali greitai išsausėti.

Nebūtina kūdikio maudyti kasdien. Muilą ar prausiklius taip pat nebūtina naudoti kiekvieną kartą, nes dauguma atvejų kokybiškam nuprausimui pakanka vien vandens. Komfortiška vandens temperatūra yra apie 36-37 laipsnius.

Po maudynių būtina kruopščiai apžiūrėti ir natūraliu audiniu švelniai nusausinti visas odos raukšleles ir bambutę. Paskutiniu metu teigiama, kad bambos priežiūrai pakanka švaraus virinto vandens, nebent dėl esamos ar gresiančios infekcijos bei sulėtėjusio gijimo būtinos kitos gydytojo paskirtos priemonės.

Reikėtų stebėti odelės būklę ir drėgmę. Rekomenduojama naudoti švelnius ir natūralius odos emolientus arba aliejus, kurie specialiai pritaikyti kūdikio odelei. Jeigu reikia, sukurta ir maudymosi aliejų ar drėkinančių maudymosi emulsijų. Geriausia šias priemones įsigyti vaistinėse ir tik pasitarus su gydytoju arba vaistininku. 

 

Mažylio oda lengviau pažeidžiama

Kūdikio oda atsinaujina žymiai greičiau nei suaugusio žmogaus. Dėl šios priežasties žaizdelės gyja sparčiau, tačiau, kaip ir minėta prieš tai, ji ir pažeidžiama lengviau. Būtina visada laiku ir tinkamai patrumpinti mažylio nagus, saugoti jį nuo aštrių ir pavojingų daiktų.

Kūdikių odelė mažiau atspari ir įvairiems infekcijų sukėlėjams, alergenams, kenksmingoms aplinkos sąlygoms ir saulės spinduliams. Taip yra dėl anatominių ir funkcinių skirtumų (pavyzdžiui, kūdikių odai būdingos silpnesnės jungtys tarp skirtingų jos sluoksnių ar mažesnis fiziologinis melatonino kiekis).

Mažylius reikia saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, rinktis kokybiškus kremus nuo saulės ir nenaudoti alergijas galinčių sukelti produktų. Oro vonios ypatingai svarbios užpakaliuko odai, kuri didžiąją paros dalį uždengta vystyklais arba sauskelnėmis (dėl šios priežasties trikdomas normalus jos kvėpavimas).

Būtina kuo dažniau (pavyzdžiui, keičiant vystyklus ar sauskelnes, perrengiant) apžiūrėti visą mažylio kūnelį, o dėl neraminančių bėrimų ar pažeidimų reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją. Deja, bet įvairių odos sutrikimų nuolat daugėja dėl įvairiausių priežasčių – kenksmingų aplinkos sąlygų, maisto priedais gausaus maisto, agresyvios kosmetikos ir panašiai. 

 

Autorius: farmacininkė Rūtelė Foktienė. 

Maisto alergija – viena skaudžiausių šių laikų visuomenės sveikatos problemų, kasmet paveikianti vis daugiau Lietuvos šeimų. Dažniausiai dar pirmaisiais gyvenimo mėnesiais užklumpanti liga pasaulio mokslininkus verčia gūžčioti pečiais: iki šiol neaišku, kas yra tikrasis šios epidemijos kaltininkas. Vieni skuba kaltinti besikeičiančius mūsų mitybos įpročius, kiti – netinkamas žarnyno bakterijas, treti kaltę verčia genetikai. Kol nuolat augantys maisto alergijos mąstai išlieka neįminta mįsle, liga vis labiau negrįžtamai pakeičia daugelio šeimų gyvenimus. Sergantiems alergija maistui pasireiškia itin plati sunkių ir varginančių simptomų įvairovė: egzema (odos liga, kuriai būdingi odos bėrimai, itin sausa, šerpetojanti, skilinėjanti ir niežtinti oda), virškinamojo trakto sutrikimai (pilvo skausmai, pūtimas, viduriavimas su krauju ar be jo), bei gyvybiškai pavojingos sisteminės organizmo reakcijos, vadinamos anafilaksija.

Plačiau:

Alergija maistui – pasveikti įmanoma?
+2
+2 -0
  • Odos bėrimai
  • Sudirgusi oda
  • Odos pleiskanojimas
  • Sausa oda
  • Vaikų ligos
  • Kūdikis

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *