Smagu rudenį apsilankyti miške. Akis merkia pro auksaspalvių medžių lapus besiskverbiantys saulės spinduliai, aplink kūną raitosi ore besidraikantys voratinkliai, šnerves kutena drėgnų samanų kvapas. Ir, žinoma, širdį džiugina grybai! Ankstyvas ruduo, kai po vasaros mėnesių žemė būna įšilusi – pats tinkamiausias laikas grybų dygimui.
Įsivaizduojama, kad grybai išauga per naktį. Tačiau ką mes vadiname grybu- tai tik antžeminė grybo dalis- vaisiakūnis. Ant grybų kotų iškeltose kepurėlėse bręsta milijonai į žemę krentančių sporų. Iš jų išdygsta vegetatyvinė grybiena. Ir tik po kelių mėnesių- vaisiakūnis. Per parą raudonviršio ar baravyko kepurėlė užauga nuo 1,5 iki 5 cm skersmens.
Grybai – vertingi biologinės karalystės atstovai. Dėl savo naudingų savybių plačiai naudojami ne tik kulinarijoje, bet ir medicinoje. Šiandien, kai grybų sudėtis nuodugniai išnagrinėta mokslininkų laboratorijose, galima drąsiai teigti, kad grybai priskiriami prie unikalių gamtos produktų. Ypatingai vertingi juose esantys baltymai, turintys apie 18 rūšių amino rūgščių: lecitino, tirozino, histidino, arginino, metionino ir kt. Baltymai sudaro 50- 80 procentų sausų medžiagų. Riebalų kiekiu grybai nepasižymi. Riebaluose daug fermentų, biologiškai aktyvių medžiagų. Yra mažai kaloringi. Taip pat negausūs angliavandeniais. Daugiausia randama gliukozės ir specifinio grybų cukraus trehalozės. Krakmolo grybuose nėra. Angliavandeniai trehalozė ir glikogenas naudingi žmogaus organizmui, bet neaptinkami kituose augaluose.
"Grybuose gausu fosforo, kalcio, kalio, vario, cinko, geležies, mangano, kobalto, molibdeno."Palyginkime:
Ruginė duona 100 gramų produkto turi 5,5 g baltymų, 0,6 g riebalų, 39,3 g angliavandenių, kaloringumas 190. Svogūnai 100 g produkto turi 0,9 g baltymų, 0,1 g riebalų, 7,5 g angliavandenių, kaloringumas 36. Jautiena 100 g produkto turi 16 g baltymų, 4,3 g riebalų, 0,5 g angliavandenių, kaloringumas 105. Tuo tarpu 100 g marinuotų baravykų yra 31,5 g baltymų, 3,5 g riebalų, 29,6 g angliavandenių, kaloringumas 116,7.
Be to, grybuose gausu fosforo, kalcio, kalio, vario, cinko, geležies, mangano, kobalto, molibdeno. Šios miško gėrybės turtingos vitaminais B1, B2, PP, C, A, D, H.
Pagal mitybinę vertę ir skonį pirmauja baravykas, rudmėsė, trumas, piengrybiai. Šiek tiek atsilieka raudonviršis, lepšė, kazlėkas, ūmėdė, žaliokė. Dar žemesnėje kategorijoje- voveraitė, kelmutis, gudukas.
Tačiau grybai turi 4-6 procentus chitino, kuriuos žmogaus organizmas blogai arba visai neįsisavina. Galima apsinuodyti ir gerais, valgomais grybais, maistui vartojant senus, papuvusius, sukirmijusius ir pašąlusius, nes juose atsiranda maistui nuodingų medžiagų šlapalo, amido, peptonų. Netinkamai išvirti ar nesteriliai konservuoti grybai taip pat kenkia sveikatai. Turintys jautrią virškinimo sistemą, grybų patiekalų turėtų atsisakyti.
REIKIA RINKTI TIK GERAI PAŽĮSTAMUS VALGOMUS GRYBUS. Nuodingų grybų būtina saugotis. Žalsvosios ir smailiakepurės musmirių sukelta intoksikacija dažnai nulemia mirtį, nes juose susikaupia daugiau kaip 10 nuodingų medžiagų. Faloidinas yra greitai veikiantis nuodas, o faloidas ir falinas pamažu nuodija kepenis ir visą virškinimo traktą. Falinas naikina raudonuosius kraujo kūnelius. Apsinuodijus žalsvąja musmire, aštrūs skausmai skrandyje, viduriavimas, galvos svaigulys, dažnas vėmimas prasideda maždaug po 8- 24 valandų. Žmogus gali mirti po 3-15 dienų. Nuodingojo nuosėdžio nuodas orelaninas pasireiškia pavėluotai, ne anksčiau kaip po 3 dienų, dažniausiai po kelių savaičių ar net kelių mėnesių, kai būna užnuodytas visas organizmas. Labai nuodinga plaušabudė, geltonasis baltikas. Pasijutus blogai, nedelsiant reikia išplauti skrandį, sukelti vėmimą, daug gerti vandens ir kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
Žmogaus kūnas yra didelis, prakaituotas, skysčių pripildytas mechanizmas, koordinuotai judantis, tiksliai maišantis chemikalus ir kuriantis įvairiausius dalykus nuo atsiminimų iki gleivių. Toliau sužinosite truputį daugiau informacijos, kaip šis sudėtingas, gražus ir paslaptingas aparatas funkcionuoja. Plačiau: 10 stulbinančių dalykų, kurių nežinojote apie save |
Susiruošti grybauti reikia nepatingėti anksti ryte. Tada grybai būna drėgni, sultingi. Grybas nupjaunamas prie pat žemės ar išraunamas sukamuoju judesiu. Negalima laužti kepurėlės, nes žalingi mikroorganizmai pro pažeistą koto dalį pasiekia grybieną ir jai pakenkia. Negalima draskyti miško paklotės ar samanų, ieškant mažyčių grybo vaisiakūnių. Nereikia grybų spardyti, nes jie kartu su bakterijomis ir smulkiais gyvūnais aktyviai dalyvauja spyglių, lapų, šakų, kelmų, išvartų vertimą puria miško dirva. Tiek margaspalvės musmirės, tiek baravykai yra ne tik miško puošmena, jie padeda medžiams geriau apsirūpinti vandeniu, mineralinėmis medžiagomis, suvartoja augalų šaknų išskirtas toksines medžiagas, yra geras prieglobstis ir maistas daugeliui vabzdžių.
Surinktų grybų nevalia palikti kitai dienai, nes jie greitai genda. Patyrusios šeimininkės grybus džiovina, sūdo, marinuoja, šaldo, raugia. Smagu bus šaltą žiemą smaguriauti grybų patiekalais.
Grybų sūrio receptas:
200 g grybų,
2 svogūnai,
2 šaukštai sviesto,
druskos ir pipirų pagal skonį.
Baravykų ar lepšių kepurėlės nuvalomos, išverdamos ir nuvarvinamos per kiaurasamtį. Nuluptas ir susmulkintas svogūnas pakepinamas svieste. Viskas sumalama, įberiama druska ir pipirai. Paruošta masė dedama į porcelianinį indą ir suplakama, kol masė pabals ir pasidarys balta. Supylus į formą, atšaldoma.
Skanaus!