Kaip palengvinti šienligės simptomus? Naudingi gydytojos patarimai

Balandžio 25, 2014 | Viktorija Dačinskaitė
+35
Kaip palengvinti šienligės simptomus? Naudingi gydytojos patarimai

Šylantis oras ir bundanti gamta džiaugsmą teikia ne visiems. Alergiškiems žmonėms prasideda itin nemalonus šienligės sezonas. Viso to priežastis – plika akimi nepastebimos, vėjo pernešamos žydinčių augalų ląstelės – žiedadulkės. Jos gali nuskristi net iki 5 400 km. Į organizmą per akis, nosį ar gerklę patekusios žiedadulkės sukelia slogą, kosulį, čiaudulį, akių ašarojimą, perštėjimą ir paraudimą, galvos skausmus ar net dusulį. Sužinokite, kaip palengvinti alergijos sukeliamus simptomus. 

Pavasarį padidėjusi alergiškų žmonių organizmo reakcija į pasklidusias žiedadulkes iššaukia alerginę ligą – šienligę (arba polinozę). Alergiją gali sukelti apie 50 augalų rūšių. 

Augalai, kurių žiedadulkės sukelia alergiją: 

  • medžiai (beržas, alksnis, gluosnis, lazdynas ir kt.);
  • pievų žolės (motiejukai, miglė, svidrė ir kt.);
  • piktžolės (pelynas, varputis, dilgelė ir kt.). 

Alergizuojantys augalai žydi palaipsniui. Pirmiausia, kovą–balandį, ore pasklinda medžių žiedadulkės, gegužės–liepos mėnesiais sužydi pievos, o vėliausiai aptinkamos piktžolių žiedų dulkės. Taigi alergija gali varginti net iki pirmųjų šalnų (o kartais ir visus metus), todėl būtina ją kuo greičiau atpažinti ir gydyti. 

Negydoma šienligė gali sukelti sinusitą arba vidurinės ausies uždegimą, padidinti riziką susirgti bronchine astma. Suprasti, kad pasireiškė alergija žiedadulkėms nėra paprasta, nes šienligės simptomai dažnai primena paprastą pavasarinį peršalimą. 

Kaip atskirti šienligę nuo peršalimo: 

  • šienligei būdingas sezoniškumas;
  • sergant šienlige išskyros iš nosies būna bespalvės, vandeningos, o peršalus – tirštesnės, gelsvos;
  • šienligės atveju niežti akys, peršalus tai nepasireiškia;
  • sergant šienlige nepakyla tokia aukšta kūno temperatūra;
  • šienligė paūmėja giedromis, vėjuotomis dienomis arba iškart po sąlyčio su alergenu, o peršalimui tai įtakos neturi. 

Galimos alergijos priežastys: 

  • dažniausia priežastis – paveldimumas;
  • rūkymas – tabako dūmai sustiprina žiedadulkių alergeniškumą;
  • didesnė oro tarša (miesto gyventojai šienlige serga dažniau nei kaimo);
  • psichosomatinės priežastys: įtemptas gyvenimo būdas, neigiamos emocijos, perdėtas jautrumas. 

Ko gero, vienintelis būdas išvengti žiedadulkių keliamų nepatogumų ‒ likti namuose, o į lauką eiti tik po lietaus, kai apsiniaukę, žiedadulkės nusėdusios ir nebeskraido ore. Vis dėlto prasideda dviračių, pasivaikščiojimų ir kepsnių kepimo sezonas, o saulė kasdien šildo vis stipriau. Tikrai nederėtų viso to atsisakyti. 

Pasak alergologės-imunologės Rūtos Tamošiūnienės, alergijos simptomai gerokai sumažėtų, jeigu visi žinantys, kad yra alergiški, pradėtų gydytis prieš dvi tris savaites iki žiedadulkių pasklidimo. Tad, kad pavasariu džiaugtis būtų malonu, gydytoja pataria, kaip palengvinti šienligės simptomus. 

Gydytojos Rūtos Tamošiūnienės patarimai, kaip palengvinti šienligės simptomus 

  1. Rūta Tamošiūnienė, alergologė-imunologėSpecifinė imunoterapija. Tiems, kas alergiški žiedadulkėms, būtų labai naudinga gydytis specifine imunoterapija. Gydymas trunka ilgai, nuo 3 iki 5 metų, bet efektas geras. Gydyti galima vaikus nuo 5 metų amžiaus. Gydoma mažomis alergenų dozėmis, bandant organizmą pripratinti prie alergeno (specifinė imunoterapija būna poodinė, kai alergeno vakcinos leidžiamos po oda, ir poliežuvinė, kai alergenas lašinamas po liežuviu).

    Kadangi taikant imunoterapiją yra nedidelė ūmios alerginės reakcijos tikimybė, gydymas taikomas tik gydytojui prižiūrint. Šio gydymo negalima taikyti onkologiniams ligoniams, sergantiesiems autoimuninėmis ligomis, o tiems, kurių burnoje yra žaizdų, netaikytina poliežuvinė terapija.
     
  2. Gydomieji purškalai į nosį. Gydomieji nosies purškalai slopina slogą, nosies perštėjimą, mažina uždegimą.
     
  3. Gydomieji lašiukai į akis. Mažina akių ašarojimą, niežėjimą ir paraudimą.
     
  4. Drabužių pakeitimas. Grįžus iš lauko rekomenduojama persirengti viršutinius drabužius, nes ant jų gali būti prikibusių žiedadulkių.
     
  5. Priešalerginiai vaistai. Patartina vartoti kelias savaites iki numanomo žiedadulkių sezono.
     
  6. Nosies, akių, gerklės gleivinės skalavimas. Grįžus iš lauko žiedadulkių žydėjimo metu, reikėtų išsiplauti nosį, akis, burną. Galima ir paprastu vandeniu.
     
  7. Dušas. Jeigu ilgiau pasivaikštote lauke, grįžus namo reikėtų išsimaudyti duše.
     
  8. Vazelinas. Prieš eidami į lauką, patepkite nosies vidų vazelinu. Tada žiedadulkės neprasiskverbs į gleivinę.
     
  9. Išvykti. Patartina planuoti atostogas ir išvykti šienligę sukeliančių augalų žydėjimo metu. 

Prekybos centruose galima įsigyti apsauginį žiedadulkių tinklelį, kuris blokuoja apie 90 proc. mažų ir didelių žiedadulkių. Pagamintas iš specialaus orą ir šviesą praleidžiančio audinio, tinklelis leidžia alergiškiems žmonėms būnant namuose laikyti atidarytus langus. 

Šilto ir saulėto pavasario!

© Rūtos Tamošiūnienės nuotrauka iš asmeninio archyvo

+35
  • Alerginė sloga
  • Šienligė
  • Kosulys
  • Alergologai
  • Imunologai
  • Čiaudėjimas
  • Akių ašarojimas
  • Akių perštėjimas
  • Dusulys

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę
Kaip apsisaugoti nuo pavojingų paslydimų
Kaip apsisaugoti nuo pavojingų paslydimų Žiemiškas Lietuvos oras – labai permainingas. Vieną dieną gali lyti, o kitą jau negailestingai šalti. Tokie temperatūros pokyčiai kartais tampa itin pavojingi ir vairuojantiems, ir pėstiesiems. Medikai pagal orų prognozes jau gali nuspėti, kad ateinanti darbo pamaina gali tapti kur kas sudėtingesnė, nei bet kada – į skubios...
8 gydytojos patarimai, kaip gydyti akies miežį. Tikra istorija
8 gydytojos patarimai, kaip gydyti akies miežį. Tikra istorija Akies miežis mane kankino beveik tris metus. Buvau 8-erių, kai savaitei su tėvais išvykome atostogauti į Palangą. Karštomis vasaros dienomis mėgdavau ilgai mirkti jūroje. Didžiąją maudynių dalį praleisdavau panėrusi po vandeniu, rinkdama kriaukles ir akmenukus. Kai baigėsi atostogos ir nenoromis grįžau... 3 +70 / -14 +56
Odos vėžys. Nuotraukos, savitikra ir onkologės komentarai
Odos vėžys. Nuotraukos, savitikra ir onkologės komentarai Kasmet Lietuvoje beveik du tūkstančiai žmonių išgirsta odos vėžio diagnozę. Onkologai įsitikinę, kad odos vėžys – įveikiama liga, tačiau gyvybiškai svarbu laiku pastebėti apgaulingus odos vėžio simptomus. Vis didėjantis odos vėžio susirgimų skaičius rodo, jog lietuviai ne tik piktnaudžiauja saulės spinduliais, bet ir... 1 +56 / -14 +42
Peršalote? Šios priemonės padės pasveikti greičiau
Peršalote? Šios priemonės padės pasveikti greičiau Vasara baigėsi ir vis labiau šaltėjančios dienos primena, jog metas atsinaujinti ne tik savo drabužių garderobą, bet ir namų vaistinėlę...Rudenį, kuomet vyrauja lietingi ir vėsūs orai, daugybė žmonių kenčia nuo peršalimo ligų. Tad verta joms iš anksto pasiruošti. 1 +29 / 0 +29
Kaip ir kur gydyti karpas: namuose ar gydytojo kabinete?
Kaip ir kur gydyti karpas: namuose ar gydytojo kabinete? Karpos – virusų sukeliama infekcija, kuri pasireiškia odos ląstelių išaugomis ir gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje. Nors karpos dažniausiai nėra skausmingos ar pavojingos, atsiradusios gerai matomoje vietoje, pavyzdžiui, ant rankų, gadina estetinį vaizdą, sukelia diskomfortą, tad žmogus nori jų kuo greičiau... +36 / -8 +28
Niežai: varginantys simptomai ir nesudėtingas gydymas
Niežai: varginantys simptomai ir nesudėtingas gydymas Dažną iš mūsų užklumpa itin nemaloni odos liga – niežai. Ši liga sukelia ne tik varginančius simptomus, bet ir subjauroja odą, sukelia antrines infekcijas ir dažnai neigiamai paveikia užsikrėtusiojo socialinį gyvenimą. Kasmet pasaulyje diagnozuojama maždaug 300 milijonų niežų atvejų. Nors niežais dažniausiai užsikrečia... 4 +41 / -14 +27
Traška pirštų sąnariai. Ar verta susirūpinti?
Traška pirštų sąnariai. Ar verta susirūpinti? Pirštų sąnarių traškėjimas – gana dažnas reiškinys. Kai kuriems žmonėms įprasta ryte atsikėlus ar darbo metu padarius pertraukėlę pramankštinti sustingusius pirštus, tačiau iš šeimos narių, draugų ar kolegų dažnai sulaukiama pastabų, kad šis įprotis tikrai ne į gera. Bet ar tikrai tai gali lemti pirštų sąnarių... +27 / -2 +25
Miokardo infarktas. Ką turėtų žinoti kiekvienas?
Miokardo infarktas. Ką turėtų žinoti kiekvienas? Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKS) – pagrindinė mirtingumo priežastis Lietuvoje. 2010 m. Lietuvoje mirė 42 120 gyventojų, iš kurių 23 627 mirė dėl širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Ši priežastis sudaro 56,1 % visų mirties atvejų – tai beveik dvigubai didesnis skaičius nei pasaulio vidurkis. Vienas pavojingiausių ir... +24 / 0 +24
Plokščioji kerpligė. Kaip stresas gali paveikti mūsų odą?
Plokščioji kerpligė. Kaip stresas gali paveikti mūsų odą? Plokščioji kerpligė – gana dažna liga, dėl kurios imama varstyti dermatologo kabineto duris. Nustatyta, kad žmonės, sergantys plokščiąja kerplige, sudaro apie 1 % visų dermatologinių pacientų. Plokščioji kerpligė nėra pavojinga bendrai žmogaus sveikatos būklei, tačiau dėl šios ligos sukeliamų simptomų gali suprastėti... +28 / -6 +22
Grafikas, įrodantis šiurpias antivakcininio judėjimo pasekmes
Grafikas, įrodantis šiurpias antivakcininio judėjimo pasekmes Antivakcininio judėjimo žalą iliustruoja grafikas, kuriame atvaizduojamas 2001–2015 m. JAV užregistruotų susirgimų tymais augimas. Pernai tymais užsikrėtė 644 žmonės 27-iose Amerikos valstijose. Tai didžiausias šuolis per paskutinį ketvirtį amžiaus, kai atsiradus skiepams sergamumas tymais sumažėjo iki... 4 +38 / -18 +20