Keratokonusas – akių liga, silpninanti regėjimą: kaip atpažinti pirmuosius simptomus?

Sausio 20, 2022
0
+0 -0

Ragena – tai išorinis skaidrus priekinės akies dalies sluoksnis, laužantis šviesos spindulius. Didžioji dalis ragenos yra sudaryta iš vandens, ragenos ląstelių ir skaidrių skaidulų vadinamų kolagenu. Kolagenas yra atsakingas už ragenos tvirtumą, lankstumą bei padeda išlaikyti taisyklingą akies formą. Kai jo sumažėja, ragena plonėja ir keičia formą. Nepradėjus gydymo laiku, akies priekinis sluoksnis gali tapti kūgį primenančios formos, pradeda prastėji regėjimas. Ragenos storį ir formą keičianti akių liga vadinama keratokonusu. Paprastai ja serga nuo 10 metų iki 38 metų amžiaus žmonės. Tiesa, keratokonusą galima sėkmingai sustabdyti pasitelkus modernius gydymo metodus.

Kas sukelia keratokonusą?

Nors tikslių duomenų, kas lemia keratokonuso atsiradimą vis dar nėra, manoma, kad daugiausia įtakos ligos atsiradimui turi genetika, t.y. keratokonusas dažniau pasireiškia žmonėms, kurių šeimoje buvo užfiksuota šios ligos atvejų. Tiesa, ragenos išplonėjimą ir formos pokyčius gali lemti ir tam tikros ligos, tokios kaip pigmentinis retinitas, Dauno sindromas, Ehlers-Danlos sindromas, šienligė ar astma.

Kita priežastis, galinti turėti įtakos keratokonuso ligos atsiradimui yra uždegimai. Jie gali kilti dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, alergijos, traumos ar operacijos. Taip pat riziką didina dažnas akių trynimas – jeigu sergate keratokonusu, stiprus akių dirginimas gali greitinti ligos progresavimą. Dar reikėtų atkreipti dėmesį į akių lęšius: nekokybiški ar netinkamai naudojami kontaktiniai lęšiai gali pažeisti rageną, sukelti uždegimą ir paskatinti šios klastingos ligos vystymąsi.

Keratokonuso ligos simptomai

Keratokonuso simptomai yra labai įvairūs ir gali priklausyti nuo ligos stadijos. Ankstyvoje stadijoje paprastai nepasireiškia jokie simptomai, todėl ši liga vadinama itin klastinga. Ligai progresuojant, dėl ragenos asimetrijos gali atsirasti neryškus matymas, kilti sunkumų vairuojant ar skaitant knygas. Vėlesnėje stadijoje galite pastebėti regėjimo aštrumo sumažėjimą, vaizdo liejimąsi bei ryškius regos formos pokyčius. Jeigu pastebėjote šiuos ar kitus simptomus, pavyzdžiui, matomo vaizdo iškraipymą, jautrumą šviesai, aureolių atsiradimą aplink šviesą, akių niežulį ar dažnus galvos skausmus, taip pat nedelsiant kreipkitės į gydytoją. Tai gali būti tiek keratokonuso, tiek kitų klastingų akių ligų simptomai.

Keratokonuso diagnozė

Norint diagnozuoti keratokonusą pirmiausia rekomenduojama atkreipti dėmesį į šeimos istoriją. Jeigu šeimoje yra užfiksuotų šios ligos atvejų, būtinai apie tai praneškite akių sveikatą tikrinančiam gydytojui, oftalmologui. Esant galimai rizikai, būtina atlikti išsamius akių tyrimus, tokius kaip refraktometrija, keratometrija, ragenos topografija, pachimetrija ir biomikroskopija. Konsultuojantis gydytojas parinks tinkamiausius akių tyrimo metodus, atsižvelgę į jūsų individualią situaciją.

Jeigu keratokonuso atveju šeimoje neturėjote, tačiau jaučiate bent vieną anksčiau pateiktą akių ligos požymį, nedelsiant kreipkitės į oftalmologą. Gydytojai specialistai patikrinę jūsų regėjimą nustatys simptomų priežastis ir padės laiku išgydyti ligą ar sustabdyti jos progresavimą. Keratokonuso atveju labai svarbu ligą atpažinti kuo anksčiau – taip efektyviai sustabdomas jos progresavimas. Tiesa, profilaktinį regėjimo patikrinimą rekomenduojama atlikti kiekvienam, bent kartą į metus.

Kaip gydyti keratokonusą?

Keratokonuso gydymas yra orientuotas į regėjimo korekciją ir ligos progresavimo sulėtinimą. Gydymo būdas dažniausiai priklauso nuo ligos stadijos. Pačioje ligos pradžioje dažniausiai skiriami korekciniai akiniai arba kontaktiniai lęšiai, kurie padeda kovoti su pirmaisiais ligos simptomais. Tačiau ligai progresuojant ragena tampa netaisyklingos formos ir akiniai nebegali užtikrinti aiškaus regėjimo. Tokiu atveju pacientui tenka nešioti kietus kontaktinius lęšius, kurie yra laidūs orui. Šio tipo lęšiai yra gaminami taip, kad atitiktų rageną ir koreguotų jos netolygumus.

Ligai progresuojant labai svarbu šį procesą sulėtinti, todėl dažnai atliekamos regos sustiprinimo operacijos, kurios padeda sustabdyti ragenos formos kitimą, plonėjimą bei išsaugoti regėjimo aštrumą. Ši operacija turėtų būti atliekama ankstyvojoje stadijoje, kol ragena dar nėra per daug suplonėjusi.

Vėlesnėje keratokonuso stadijoje gali būti atlikta ragenos žiedo implantacija. Ši operacija padeda normalizuoti ragenos formą ir kartu pagerina regėjimo aštrumą. Visgi tokia procedūra nesugrąžina regėjimo, todėl ir toliau reikia nešioti korekcinius akinius ar lęšius.

Kitas gydymo būdas, taikomas vėlyvoje ligos stadijoje, yra ragenos persodinimo operacija. Po operacijos regėjimas išlieka neryškus nuo 3 iki 6 mėnesių. Vėliau regėjimas sustiprėja, tačiau norint užtikrinti regėjimo aštrumą vis tiek turėsite nešioti korekcinius akinius ar kontaktinius lęšius. Žinoma, ragenos transplantacijai reikalingas donoras. Nors donorystės situacija Lietuvoje kasmet gerėja, ragenos donoro gali tekti laukti nuo kelių mėnesių iki kelių metų.

Keratokonuso ligos komplikacijos

Kai kuriais atvejais ragena gali greitai keisti formą ir sukelti staigų regėjimo pablogėjimą. Ši būklė atsiranda, kai suyra vidinė ragenos danga, todėl į ją patenka skysčiai ir atsiranda patinimas. Paprastai patinimas išnyksta savaime, tačiau tai gali sukelti ragenos randus ir dar labiau pabloginti regėjimą. Tiesa, sergant keratokonusu regėjimas gali labai susilpnėti, tačiau aklumo tai nesukelia.

Prevencinės priemonės

Deja, prevencinių priemonių, kurios užkirstų kelią keratokonuso atsiradimui nėra. Tačiau galima pasirūpinti šios ligos ankstyvu nustatymu ir kontrole. Būtinai atlikite specifinius tyrimus keratokonuso diagnozei patvirtinti arba atmesti, jei jaučiate neraminančių simptomų ar žinote apie šios klastingos ligos atvejus šeimoje. Nustačius keratokonusą, laikykitės visų gydytojų teikiamų rekomendacijų ir jokiais būdais netrinkite akių, nes tai gali pagreitinti ligos progresą.

0
+0 -0

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *