Maitinančios mamos mityba: racionas ir kaloringumas

Vasario 28, 2018 | L.Varanavičienė
+3
+3 -0

Per pirmuosius vaiko gyvenimo mėnesius ir net metus nieko nėra naudingesnio ir skanesnio nei motinos pienas – visada šviežias, šiltas ir sterilus. Todėl kokybiška ir pilnavertė pačios mamos mityba šiuo laikotarpiu yra labai svarbi.

Jei mama neteisingai maitinasi

Bet kokie motinos dietos pasikeitimai vaiko maitinimo periodu gali neigiamai paveikti kūdikio sveikatą ir sukelti sutrikimus bei patologines reakcijas. Tai reiškia, kad kai kurie produktai, kuriuos vartoja mama, jam netinka.

Kūdikius kankins:

padidėjęs dujų kaupimasis žarnyne ir pilvo diegliai;
polinkis į vidurių užkietėjimą ar dažnas tuštinimasis;
alerginiai bėrimai arba nuolatinis intertrigas ir prakaitavimas (diatezė).

Gana plačiai paplitęs reiškinys yra odos alerginių reakcijų atsiradimas vaikui. Jis pasireiškia raudonomis dėmėmis ir papuliniais bėrimais. Jie gali atsirasti ant skruostų, už ausų, galvos, sėdmenų, ant alkūnių ir gilių odos raukšlių.

Todėl maitinančios motinos turi laikytis pagrindinių subalansuotos mitybos taisyklių, pritaikydamos savo režimą.

Pagrindinės maitinančios mamos subalansuotos mitybos taisyklės

Kūdikio maitinimas krūtimi motinai ir kūdikiui turi sukelti tik teigiamas emocijas. Visi raciono apribojimai yra laikini, o kūdikio augimo metu motinos dieta palaipsniui plečiasi. Mamai nereikia jaudintis ir pergyventi, jei kuriam laikui turi atsisakyti kai kurių mėgstamų maisto produktų. Be to, kiekviena maitinanti motina turėtų prisiminti, kad pieno gamyba ir jo kokybė dažniausiai priklauso nuo jos  sveikatos ir savijautos. O padidėjęs dirglumas ir nuolatinis nervingumas gali tapti žalingesni nei „netinkamas“ maistas.

Labai dažnai vaikams kylančios problemos (prakaitavimas, tuštinimosi sutrikimai, žarnyno kolika) yra siejamos su objektyviais naujagimių adaptacijos laikotarpio sunkumais, o ne su maitinančios motinos gastronominiais „nusikaltimais“. Todėl patartina klausytis tiek specialistų patarimų, tiek savo „vidinio balso“, nes mamos nuojauta apgauna retai, ir mama kaskart mokosi geriau suprasti savo kūdikį.

Gripas daugelį pasitinka bene kiekvieną rudenį ir pavasarį. Tam patariama ruoštis ne tuomet, kai aplinkui vis daugėja sergančiųjų, bet iš anksto. Tačiau jeigu to nedarėte anksčiau, o šiuo metu pastebite pirmuosius susirgusius, dar ne vėlu griebtis priemonių, padėsiančių išvengti nemalonios ligos. Siūlome įtvirtinti 8 kasdienius įpročius – jie gali padėti išlikti sveiku visą sirgimų sezoną.

Plačiau:

8 paprasti būdai, kaip apsisaugoti nuo gripo

Maitinančios mamos paros maisto raciono rekomendacijos

Vidutiniškai kasdienių kalorijų kiekis turi būti nuo 3200 iki 3500 kilokalorijų. Specialistai, tyrę maitinančias tik gimusių kūdikių mamas, pastebėjo šiuos trūkumus:

mėsos (68%) ir žuvies (65%) deficitas;

žaliųjų daržovių (41%) ir pieno produktų (40%) deficitas.

Tačiau, tuo pačiu metu, dešros ir rafinuotų angliavandenių bei cukraus normos buvo viršytos beveik 3 kartus. Todėl būtina žinoti, kas turėtų būti dietoje ir kokių produktų reikėtų vengti.

 

Maitinančios motinos dieninį racioną turėtų sudaryti:

liesa mėsa ir žuvis (150 g) virta ar kepta;
kietos sūrio rūšys (20-30 gramų);
neriebi varškė (100-150 gramų). Pirmomis dienomis  geriau  naudoti apkepų pavidalu;
javai arba makaronai (60 g);
pienas ir pieno produktai (400-600 ml);
duonos juodos, batono (200 g);
1 kiaušinis;
sviestas ar augalinis aliejus (20-25 g);
virtos arba keptos daržovės (500-600 gramų), bulvių dalis turėtų sudaryti ne daugiau kaip 200 gramų;
iš vaisių, per pirmąjį mėnesį  geriausia tinka obuoliai ir kriaušės, nulupta žievele, keptu pavidalu  (200-300 gramų). Be to, abrikosai (ne persikai) ir saldžiosios vyšnios.

Gėrimo režimas vidutiniškai nuo 1,5 iki 2 litrų skysčio laktacijos skatinimui. Galite gerti džiovintų vaisių kompotą, silpną žalią ar juodą arbatą ir negazuotą stalo vandenį (geriamasis mineralinis vanduo gali turėti neigiamą poveikį kūdikio šlapimo organų sistemai, iššaukdamas dismetabolinius pažeidimus, susijusius su papildoma našta inkstams).

Visi produktai yra atrenkami absoliutaus nealergiškumo principu, todėl kiekvienas naujas produktas turi būti vartojamas atskirai ir atsargiai. Nepatartina įvesti daugiau nei vieną naują produktą per tris dienas. Rekomenduojama rašyti „maisto dienoraštį“, siekiant lengviau nustatyti, kuris produktas sukelia alergines reakcijas ar virškinimo sutrikimus kūdikiui.

Kokių produktų reikėtų vengti?

Taigi, nerekomenduojami produktai yra šie:

saldainiai, bandelės;
rafinuoti angliavandeniai: šokoladas, kakava, pyragaičiai, manų kruopos;
riebus, aštrus ir keptas maistas;
visi ilgalaikio galiojimo produktai, įskaitant jogurtus, supakuotas sultis;
rūkyti produktai;
dešros, dešrelės;
gaminiai, kuriuose yra dirbtinių maisto priedų – konservantų ir dažiklių;
iš vaisių – vynuogės (dažnai sukelia vėmimą), bananai, braškės, apelsinai, avietės, kivi ;
nenugriebtas pienas (išskyrus fermentuotus pieno produktus);
pomidorai, moliūgai, morkos, kopūstai;
majonezas, kečupas;
riešutai;
ankštiniai;
jūros gėrybės – krabai, skumbrės, vėžiai ir delikatesinės žuvys (raudonos veislės).

Neigiamas žolelių ir žolinių arbatų poveikis

Kai kurios žolės ir vaistiniai augalai gali vaikui sukelti alerginių reakcijų atsiradimą  ar paveikti mamos pieno laktaciją.  Nerekomenduojama gerti arbatas, kurių sudėtyje yra:

  • ženšenis (gali sukelti nemigą motinai ir kūdikio nerimą, taip pat skausmą krūtinėje);
  • gudobelė, kurioje yra medžiagų, mažinančių kraujospūdį ir skatinančių širdies darbą;
  • dobilas, yra medžiagų, kurios mažina kraujo krešėjimą;
  • mėlynės (kietina vidurius).

Žolelės, kurios gali pakeisti pieno gamybą:

sumažina – šalavijų, graikinių riešutų lapų, apynių spurgų;
padidina- krapų, kmynų, anyžių, raudonėlių, kalendros, pankolių.

Jei maitinanti motina turi gerti vaistus, tai daroma tik pasikonsultavus su pediatru. Gana dažnai vaistai, kuriuos vartoja mama, prasiskverbia su pienu į kūdikių organizmą, sukeldami įvairias alergines reakcijas.

+3
+3 -0
  • Vitaminai
  • Mityba pagal kraujo grupę
  • Avitaminozė
  • Mitybos sutrikimai
  • Vitaminas D
  • Vaiko mityba

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *