Muzikiniai užsiėmimai kūdikiams – kodėl verta? II dalis

Balandžio 02, 2014 | Aurika Kolpakovaitė
+5
+5 -0

Kokią muziką, Jūsų nuomone, reikėtų vaikams leisti klausyti? 

Muzikiniai užsiėmimai kūdikiams – kodėl verta. II dalisLabai daug rašoma apie tai, kad vaikams reikėtų duoti klausytis klasikos. Netgi rekomenduojama, kad ta muzika būtų be vokalo, kad būtų tik instrumentai. Nors aš manau, kad tai galėtų būti ir džiazas – o kodėl gi ne? 

Pastebėjau, kad mūsų, lietuvių, vaikai labai sunkiai suvokia ir pajaučia, kas yra svingavimas (tas toks melodijos siūbavimas). Mūsų vaikuose to nėra, bet kodėl? Galbūt jei šalia klasikos leistume girdėti daugiau džiazinės muzikos, laisvumo pojūtis būtų natūralesnis ir labiau suvokiamas. 

Mūsų vaikai džiazą priima gana sudėtingai, jie neturi laisvumo, yra pakankamai sukaustyti, o tai priklauso ne tik nuo mūsų prigimties. Aplinka gali labai stipriai paveikti ir prigimtį. 

Ką patartumėte tėvams, kurie namuose nuolatos leidžia muziką, norėdami sudaryti kuo geresnę muzikinę aplinką ir stimuliuoti vaikelio vystymąsi. Ar labai ilgai skambanti muzika nevargina vaiko? 

Gali būti ir taip. Labai svarbu, kokiu garsumu yra leidžiama muzika ir kiek laiko tam skiriama. Nereikėtų visą laiką namuose leisti skambėti muzikai. Vaikui reikia leisti pabūti tyloje, nes absoliučios tylos vaiko aplinkoje apskritai labai mažai. 

Visiška tyla kartais taip pat trikdo vaikus, tai juos gąsdina. Mūsų pamokėlės pradžioje būna ritualinis pasisveikinimas, kurio metu padainavus vienas kitam „labas“, padaroma pauzė. Vaikai, atėję pirmą kartą, dažnai išsigąsta. 

Netikėta tyla gali atrodyti grėsminga, kol vaikas nesusigyvena su tuo ir nesupranta, kad tai yra žaismė – kad pauzė gali būti žaisminga tyla. Tyla baugina, kol vaikas nesuvokia, kad mes su ja žaidžiame. Vadinasi, tyloje vaikas taip pat turi išmokti būti. Todėl tėveliai, norėdami sukurti palankią atmosferą namuose, neturėtų perlenkti lazdos. Vaikui reikia leisti pabūti ir natūralioje aplinkoje. 

Ar dažnai tenka būti akivaizdaus vaiko pokyčio liudininke? 

Virsmas labai dažnai įvyksta tiesiog akyse. Mano veikla dėkinga tuo, kad suteikia galimybę labai greitai pamatyti rezultatą. Kuo žmogus didesnis, tuo procesai vyksta lėčiau, o dirbant su mažais vaikais, viskas vyksta čia ir dabar. Staiga vaikas, sėdėjęs kelias pamokėles nieko nedarydamas, man atsako dainuodamas – ir tai yra didysis įvykis. 

„Staiga vaikas, sėdėjęs kelias pamokėles nieko nedarydamas, man atsako dainuodamas – ir tai yra didysis įvykis.“ Aš dažnai mamoms sakau, kad intelektualinė veikla, kuri vyksta viduje, išoriškai nematoma. Tai, kad jis neveikia, nereiškia, kad jis nedalyvauja ir kad nevyksta jokie procesai jo viduje – jie vyksta. Ir aš niekada negaliu prognozuoti, kada būtent įvyks didysis lūžis, kada mes pamatysim, ką vaikas sugėrė ir ką gavo. 

Gali praeiti mėnuo, du, netgi pusmetis. Mamai reikia apsišarvuoti kantrybe ir laukti, bet tas momentas visada ateina – vaikas pradeda dainuoti, atsako šypsena, ateina pas mane, paduoda barškutį ir kartu grojam ar žaidžiam žaidimus. Kitaip sakant, įvyksta lūžis, atsiranda emocinis ryšys su nepažįstamu suaugusiu žmogum, vaikas pradeda suprasti, kad savo balsu gali išgauti skirtingo aukščio garsus, kad jo rankos judesys gali išgauti barškučio garsą ir panašiai. 

Pas mane ateina vaikai, kurie negali koncentruoti dėmesio – jų žvilgsnis nesustoja ties vienu daiktu, o tai jau rodo dėmesio sutelkimo problemą. Praėjus kuriam laikui, kai jis lanko užsiėmimus, bet nieko nedaro ir nesusikaupia nei prie vieno daikto, staiga vieną pamoką jis prieina prie manęs ir žiūri tiesiai man į akis. Tai yra didysis lūžis – vaikas sutelkė dėmesį, kad ir trumpam, kad ir dviem minutėm, bet nuo to jis pavargsta, nes jam tai didelis darbas, jam tai neįprasta. Ir tada mamos pamato šių užsiėmimų prasmę. Tokių staigių ir netikėtų atradimų tikrai yra buvę. 

Ar Jūsų pačios vaikai muzikuoja? 

Taip, mano vyresnioji dukra lankė džiazo studiją, kol mokėsi mokykloje, o jaunesnioji muzikuoja dabar. Anksčiau dauguma žmonių tikėjo, kad vaikus reikia mokyti muzikos nuo šešerių – septynerių metų. Mano vaikai taip pat pradėjo mokytis muzikos panašaus amžiaus. Būčiau laiminga, jei dabar galėčiau atsukti laiką atgal, ir jei tada būčiau turėjusi tokį žinojimą, kokį turiu dabar. 
 

Labai dėkojame Linai Kašauskienei už malonų pokalbį. Akivaizdu, kad muzika pripildo žmogų harmonijos ir šilumos, o tai, be jokios abejonės, daro kiekvieno iš mūsų pasaulį gražesnį. Tad visiems tėveliams ir mamytėms linkime kuo daugiau bendrauti su savo vaikais per muziką – tai daryti tikrai verta!
 

© Linos Kašauskienės nuotrauka iš asmeninio archyvo

1 2
+5
+5 -0
  • Kūdikis
  • Vaiko raidos stadijos
  • Vaikų gydytojai
  • Prekės kūdikiams
  • Prekės vaikams
  • Vaiko motorika

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *