Tęsiasi ilgi žiemos mėnesiai. Snaiges keičia šlapdriba ar net lietus. Šaltuką dažnai išstumia pliusinė temperatūra. Šis sezonas yra labai pavojingas laikas, kai lengva įsitaisyti slogą ir gerklės skausmus. Pasak mokslininkų, vidutiniškai per gyvenimą žmogus peršalimo ligomis serga apie du šimtus kartų. Tai sudaro beveik penkerius gyvenimo metus.
Nors kiekvienas iš jūsų turite išbandytus kovos su peršalimu būdus, bus naudinga sužinoti dar keletą įdomių faktų: ar veiksmingi „bobutės” metodai, ar teisingi nusistovėję mitai.
Kovoti neverta?
Mokslo medicinos ekspertas britas Jennifer Ackerman atliko ilgalaikius tyrimus peršalimo srityje. Jis paskelbė išvadą, kad prevencijai imunostimuliatorius vartoti nenaudinga. Esant stipriam imunitetui, ligos simptomai pasireiškia agresyviau: organizmas į peršalimo ligas reaguoja su didele jėga.
J. Ackerman taip pat atmeta tvirtą nuomonę, kad kovai su peršalimu būtinas didelis vitamino C kiekis. Jis pateikia tyrimų rezultatus, kurie rodo, kad net kasdienis vitamino C vartojimas neapsaugos nuo peršalimo ligų. Geriausiu atveju jis truputį sutrumpins jo trukmę. Su Jennifer nuomone sutiko ir mokslininkai iš Helsinkio universiteto. Pasak jų, jei ligos prasidėjusios, padidėjusi gryno vitamino C dozė nepalengvins simptomų. Geriau gauti vitaminų iš natūralių šaltinių: citrusinių vaisių, paprikos, brokolių ir kivi.
Juokaujama, kad gydoma sloga trunka savaitę, o negydoma – 7 dienas. Tačiau slogos sukeltų simptomų slopinimui vis dėlto pravartu vartoti gydytojų rekomenduojamus vaistus.
Kas dažniausiai serga?
Pasirodo, kad dažniausiai peršalimo ligomis skundžiasi biuro darbuotojai, mokytojai, prekybininkai, kurie didžiąją dienos dalį praleidžia patalpoje. Uždaroje patalpoje virusai „skraido” nuo vieno asmens prie kito, nusėda ant telefonų ekranų, kompiuterių klaviatūrų. Pagrindinė infekcijos priežastimi mokslininkai (tuo pačiu ir Jennifer Ackerman) įvardija įprotį paliesti veidą rankomis. Nešvarios rankos yra infekcijos židinys. Taigi negalima pastoviai trinti akių ir liesti nosies galiuko. Neleiskite virusui paguldyti jus į patalus.
Susirgote ir nesuprantate priežasties? Prisiminkite vietą, kur buvote apytiksliai prieš dvi paras, greičiausiai, ten ir užsikrėtėte. Įrodyta, kad virusai, iššaukiantys peršalimo ligas, per 48 valandas prasiskverbia į žmogaus ląstelę, joje įsitvirtina ir pradeda daugintis, sukeldami ligos simptomus.
Ar jūs žinojote, kad bučiuojantis yra beveik neįmanoma užsikrėsti peršalimo ligomis, nes rinovirusas prasiskverbia į kūną ne per burną, o per nosies ir akių gleivines?
Klysta manantys, kad šilta apranga išgelbės nuo peršalimo. Pasak Ron Taylor – daktaro iš Virdžinijos universiteto – net jei sušalote, tai nereiškia, kad rytoj nubusite sloguodami ir karščiuodami. Sunki hipotermija, žinoma, gali iššaukti ligą. Nedidelis skersvėjis greičiau sukels raumenų uždegimą, o ne peršalimo ligas.
Jautrumą ligoms didina lėtinis miego trūkumas ir dažnas stresas. Įrodyta, kad žmonės – „pelėdos”, vedantys naktinį gyvenimą, turi tris kartus didesnę galimybę susirgti, nei tie, kurie eina miegoti laiku. Imunitetą mažina ir nemiga, ir poilsis mažiau nei septynias valandas.
"Įrodyta, kad virusai, iššaukiantys peršalimo ligas, per 48 valandas prasiskverbia į žmogaus ląstelę, joje įsitvirtina ir pradeda daugintis, sukeldami ligos simptomus."Tiesa ar mitas?
Kaip žinote, karštas skystis pagreitina gleivių šalinimą sloguojant, o tai padeda išvalyti kvėpavimo takus. Ir „bobutės ” receptas – vištienos sultinys – šią užduotį įveikia net geriau nei arbata ar vanduo. Neseniai jo veiksmingumas buvo moksliškai įrodytas. Žurnale „American Journal of Therapeutics” buvo paskelbtas JAV mokslininkų tyrimas, įrodantis, kad sultinys turi stiprias priešuždegimines savybes, lengvina kvėpavimą nosimi ir ramina gerklę. Vienas iš jo komponentų – karnozinas , atrastas dar 1900 metais, turi antioksidanto savybių ir trukdo ląstelių, sukeliančių uždegimą, judėjimui. Imuninė sistema, pastiprinta sultinio, sėkmingai priešinasi infekcijai, ypač ankstyvoje ligos stadijoje.
Kitos vištienos sultinio sudedamosios dalys taip pat padidina poveikį. Pavyzdžiui, svogūnai, česnakai ir morkos. Juose esantys sulfidai greitina imuninių ląstelių susidarymą, o vitaminas A stimuliuoja antikūnų gamybą.
Vis dėlto nuomonė, kad sotus maistas ligos metu suteikia jėgų, yra tik mitas. Blogai jaučiantis valgyti nesinori, ir tai nėra atsitiktinumas. Organizmas kovoja su virusu, neskiria pajėgumų virškinimui. Todėl pakanka šilto sultinio, kruopų košės, šviežių vaisių, sulčių vieną ar du kartus per dieną.
|
Imunitetas – tai organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo virusų, bakterijų, visko, kas jam yra genetiškai nepriimtina. Todėl visai nenuostabu, jog kartais imunitetas dar kitaip yra įvardinamas kaip karys, kuris yra atsakingas už tai, jog organizmas būtų apsaugotas nuo įvairių infekcijų ir ligų. Peršalimas – tai vienas iš pirmųjų požymių, kuris rodo, jog Jūsų imunitetas silpnėja. Tai štai kodėl, atėjus šaltajam sezonui, žmonės dažnai ima klausti, ką būtų galima padaryti dėl savęs ir kitų, kad tas „karys“ - imunitetas būtų stiprus? Plačiau: 5 patarimai, kurie padės sustiprinti imunitetą |
Judėjimas, oras, vanduo
1. Nekreipkite dėmesio į rekomendacijas gulėti lovoje. Žinoma, pirmąsias 2-3 ligos dienas gulėkite, tačiau ilgiau pataluose nesivartykite. Faktas yra tas, kad ilgalaikis buvimas horizontalioje padėtyje trukdo normaliai plaučių ventiliacijai, sukelia gleivių sąstingį. Infekcija leidžiasi kvėpavimo takais iš viršaus į apačią, todėl kyla bronchito ar pneumonijos pavojus.
2. Kai tik liga slopsta, atnaujinkite trumpus pasivaikščiojimus gryname ore, atlikite paprastus fizinius pratimus.
3. Pamirškite, kad susirgimas ir vonia yra nesuderinami. Ši taisyklė galioja tik tuo atveju, kai temperatūra itin aukšta. Oda yra svarbus kūno apsaugos organas, ji turi reguliariai valytis nuo prakaito ir milijardų bakterijų, kurias organizmas šalina ligos laikotarpiu. Prauskitės duše ir jauskitės sveikiau.
Lithuanian