Alergijos pasekmės gali būti tragiškos

Liepos 17, 2018 | L. Varanavičienė
+5
+5 -0

Alergija verčia mus verkti ir čiaudėti, ir kiekvienais metais jos galios stiprėja. Tad kaip su ja gyventi. „Ranka pašėlusiai ieško popierinės nosinės“ («Hand looking for Kleenex. Convulsively» ) -taip anglė Debra Lovin socialiniame tinkle Instagram įvardijo savo straipsnį ir sudomino kelis tūkstančius abonentų. Nuotraukoje – sulamdyta popierinė nosinė ir tušti nosies lašų flakonėliai, leidžiantys suprasti: ši tema apie alergiją. Ir ši tema aktuali tūkstančiams. Nenuostabu, kad didžiausią palaikymą Debra surinko už komentarą, kuris trumpai, bet taikliai apibūdino alergijos sukeltą  būseną – „Jėzau, kaip aš noriu verkti!“ («Jesus, how I want to cry!»).

Gydytojai alerginę reakciją apibūdina kaip tik tam tikrą  imuninės sistemos atsaką, kylantį dėl organizmo padidėjusio jautrumo konkrečiai medžiagai. Gleivinės paburkimas, sloga, čiaudulys, ašarojančios akys ir niežulys – dažniausi alergijos simptomai.

Impulso galia

Šiandien priskaičiuojami daugiau kaip septyni šimtai alergenų. Tarp jų yra augalų žiedadulkės, dulkių erkutės, alergija žiedadulkėmsgyvūnų epidermio dalelės, riešutai ir kiti produktai, nikelis ir net guma. Iš esmės visos dažnai „įprastos“ medžiagos, tokios kaip mėsa ar net fiziologinis tirpalas, gali sukelti „neįprastą“ organizmo reakciją. „Pagrindinis alerginės reakcijos kilimo vaidmuo tenka mediatoriui histaminui, dalyvaujančiam impulsų  tarp nervinių ląstelių perdavime, – aiškina alergologė Svetlana Jerochina. – Kontaktas su alergenu sukelia klaidingą  imuninės sistemos raginimą blokuoti tai kaip grėsmę. Klaidingą, nes alergenas iš tikrųjų nėra pavojingas gyvybei ir sveikatai. Bet mes susiduriame su aštriu imuniniu atsaku, lyg patologinėmis sąlygomis, pavyzdžiui, įvykus traumai ar nudegimui.“

Alerginės reakcijos metu  histaminas staigiai išskiriamas į kraują. Tai išplečia kraujagysles, sukelia tinimus, raumenų susitraukimą (astmos priepuolio metu), veikia kraujo spaudimą, nosies gleivinę ir akis. Taigi, organizmas bando užblokuoti „pavojingą“ medžiagą ir, jei įmanoma, ją pašalinti, iščiaudėti ar išplauti ašaromis. Pavojingiausias atvejis alergiškam žmogui yra anafilaksinis šokas, kai dėl histamino išsiskyrimo pabrinksta kvėpavimo takai, jie susiaurėja ir tampa sunku kvėpuoti, kraujo spaudimas krenta iki kritinės ribos. 10-20% atvejų rezultatas gali būti tragiškas.

Higienos teorija

„PSO statistika rodo, kad pacientų, besiskundžiančių dėl alerginių simptomų, skaičius kasmet didėja. Šiandien mes stengiamės suprasti, kodėl alergija sergančių žmonių tampa vis daugiau ir daugiau“, – teigia Marta Ferrer, Navaros universiteto Alergologijos klinikos direktorė. Taigi, kodėl kyla alergija? „Evoliucija ir pasaulinė pažanga, – sako ponia Ferrer. – Tarp rizikos veiksnių, kurie gali  įtakoti imuninės sistemos funkcionavimui – žindymo atmetimas, pasyvus rūkymas, sumažėjęs fizinis aktyvumas, ilgalaikis buvimas uždarose patalpose ir netgi dirbtinių kilimų įtaka“. Taip pat svarbus genetinis veiksnys. Jei tėvus nevargina alergijos, alerginių reakcijų pavojus vaikui siekia 15%. Jei tėvas ar motina yra alergiški, rizika vaikui išauga iki 40%, jei abu tėvai alergiški – iki 60%. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kalbama apie alerginius pasireiškimus apskritai, o ne kažkam konkrečiam. Tai nereiškia, kad vaikas, kurio tėvas alergiškas tuopų pūkui, taip pat čiaudės nuo pūkų.

Taip pat žinoma „higienos teorija“, kuri paaiškina, kodėl alergija tampa vis labiau ir labiau paplitusi tarp mūsų. Ji buvo iškelta 1989 m. epidemiologo David Strachan. Britų mokslininkas įsitikinęs, kad šiuolaikinis gyvenimo būdas su sterilumo troškimu daro įtaką imuninei sistemai ir atitinkamai sukelia alergines reakcijas.

Tokių motyvų pagrindas yra tai, kad išsivysčiusiose šalyse ši liga dažniau pasitaiko. Vaikas iš tam tikros besivystančios šalies, žaisdamas su naminiais gyvuliais, valgydamas neplautus vaisius ir lakstydamas po žydinčius laukus, gali netgi neįtarti, kas yra alergija. Tuo tarpu vaikai, kurių tėvai du kartus per dieną bute plauna grindis su dezinfekavimo priemonėmis, turi daugybę alergijų.

Strachan teoriją patvirtina daugybė tyrimų, įskaitant plačią apklausą, atliktą Vokietijos miestuose devintajame dešimtmetyje po Berlyno sienos griūties. Paaiškėjo, kad vaikai iš labiausiai purvinų to meto Leipcigo rajonų kentė nuo alerginių reakcijų du kartus rečiau nei jų bendraamžiai, gyvenantys švariausiose Vakarų Vokietijos vietose. Mokslininkai taip pat pastebėjo dar vieną faktą: žmonės, ankstyvoje vaikystėje patyrę rimtas bakterines infekcijas, vėliau rečiau serga alergija ir astma.

Erica von Mutius, Vokietijos pediatrė, dirbusi su Bavarijos ūkininkų vaikais, pastebėjo, kad vaikai, kurie gėrė tik ką pamelžtą pieną ir gyveno šalia galvijų ūkio,  alerginėmis ligomis sirgo 75% rečiau nei didmiesčių bendraamžiai.

Mieste ir kaime

„Apskaičiuota, kad po 20 metų 45% gyventojų patirs alergiją žiedadulkėms"

„Higienos teorijoje“ ilgainiui iškilo netikėtas tęsinys. Paaiškėjo, kad jei namuose per didelis sterilumas yra kenksmingas, tai oro, kurį kvėpuojame, atžvilgiu, situacija yra visiškai priešinga. Kuo oras labiau užterštas, tuo daugiau žmonių, juo kvėpuojančių, yra alergijos aukos – pirmiausia kenčia nuo šienligės, tai yra reakcijos žiedadulkėms.

„Tyrimai rodo, kad užterštas transporto priemonių išmetimo produktais miesto oras keičia paties alergeno struktūrą ir palengvina jo prieigą į organizmą per kvėpavimo takus, – sako alergologė  MarieLaure Megret iš  Saint Joseph Paryžiaus ligoninės. – Todėl augalų žiedadulkės mieste dažniau sukelia alergijas, nei kaime. Be to, kaime yra daug medžių, augmenijos, atviro drėgno dirvožemio, kuriame užsilaiko žiedadulkės. Mieste šie alergenai ilgiau išlieka ore – betonas ir asfaltas negali jų sulaikyti“. Štai kodėl tarp miesto gyventojų yra 6 kartus daugiau kenčiančių nuo alergijos nei kaimo vietovėse.

Ekspertai mano, kad viena iš pagrindinių alergijos plitimo priežasčių yra klimato kaita. Vidutinė metinė temperatūra kyla, medžių ir gėlių žydėjimo laikotarpis ilgėja. Apskaičiuota, kad po 20 metų 45% gyventojų patirs alergiją žiedadulkėms.

Įvairios alergijos kamuoja apie trečdalį išsivysčiusių šalių gyventojų. Atopinis dermatitas ‒ viena iš alergijos rūšių, kurią paprastai sukelia alergenai. Šia liga dažniausiai suserga vaikai ir jaunimas. Atopinis dermatitas dažnai pasireiškia varginančiu odos niežuliu ‒ vaikams tai ypač sunku ištverti. Jie ima kasytis niežtinčias vietas, o tai tik pablogina odos būklę. Taigi, ką būtina žinoti apie atopinį dermatitą ir kaip jį gydyti?

Plačiau:

Atopinio dermatito gydymas: kaip kovoti su varginančiais simptomais?

 

+5
+5 -0
  • Odos niežėjimas
  • Alerginė sloga
  • Alergologai
  • Imunologai
  • Čiaudėjimas
  • Akių ašarojimas
  • Akių perštėjimas
  • Dusulys
  • Alergijos gyvūnams

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *