Streso keliami pavojai

Sausio 15, 2014 | Judita Dovydėnaitė
+12
+14 -2

Ar žinote, kaip stresas veikia organizmą? Būtų galima manyti, kad stresas – tai emocinė būsena, kurią išgyvendami jaučiamės nemaloniai, tačiau jai praėjus organizme nelieka jokių pėdsakų. Vis dėlto streso poveikis yra kur kas sudėtingesnis. Šios būsenos metu patiriame ne tik stiprias neigiamas emocijas, organizme vyksta ir fiziologiniai pokyčiai, kurie ilgainiui gali sutrikdyti sveikatą.

Kas vyksta organizme

„... organizmas gynybai negali būti pasiruošęs visą laiką, todėl, jei patiriame ilgalaikį ir nuolatinį stresą, ima trikti tam tikros organizmo funkcijos.“ Stresas – natūrali organizmo būsena. Silpną stresą patiriame kasdien. Kai stresas nėra nuolatinė būsena, jis mums netgi naudingas. Dėl stresinės būsenos imame geriau mąstyti, greičiau atrandame sprendimus, ilgiau išliekame budrūs ir esame pasiruošę reaguoti į pokyčius. Kitaip tariant, stresas mums leidžia lengviau prisitaikyti prie susidariusios situacijos.

Patekus į stresinę situaciją antinkščių liaukos išskiria streso hormonus, o šie, plisdami po organizmą, sukelia tam tikrus organų funkcijų pakitimus. Reaguojant į stresą širdis ima plakti greičiau ir stipriau, gilėja ir greitėja kvėpavimas, raumenys gausiau aprūpinami krauju, kraujyje didėja gliukozės kiekis. Taigi organizmas pasirūpina papildoma energija ir ruošiasi atremti stresą arba jo išvengti – ir vienas, ir kitas veiksmas reikalauja daug jėgų. Dažniausiai ši sistema veikia puikiai ir kasdienius stresus įveikiame be didesnių problemų. Tačiau organizmas gynybai negali būti pasiruošęs visą laiką, todėl, jei patiriame ilgalaikį ir nuolatinį stresą, ima trikti tam tikros organizmo funkcijos.

Ilgalaikio streso poveikis

Jei be paliovos patiriate stresą, organizmas privalo nuolat būti pasiruošęs į jį reaguoti. Mokslininkai vis dažniau atranda ryšių tarp įvairių susirgimų ir streso.

Širdies ir kraujagyslių ligos. Stresas yra vienas iš rizikos faktorių, lemiančių širdies ir kraujagyslių ligų susirgimus. Atliktų tyrimų duomenimis, žmonės, dirbantys įtemptą darbą, turi 23 % didesnę tikimybę patirti širdies infarktą nei žmonės, dirbantys streso nesukeliantį darbą. Nuolat išskiriami dideli adrenalino ir kortizolio kiekiai skatina širdį susitraukinėti greitai ir stipriai, tuomet didėja kraujospūdis, didėja cholesterolio koncentracija ir mažėja hemoglobino kiekis kraujyje, o tai rizikos veiksniai, skatinantys ne tik širdies, bet ir kitas ligas.

Kvėpavimo takų ligos. Ilgalaikis stresas veikia ir kvėpavimo sistemą. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad nuolatinis stresas yra dažnesnių astmos priepuolių priežastis. Taip yra dėl to, kad patiriant stresą kvėpavimas pagilėja, o tai sukelia bronchų spazmus, edemą ir padidėjusį gleivių išsiskyrimą.

Nusilpęs imunitetas. Nuo lėtinio streso nukenčia ir imuninė sistema. Ilgalaikis stresas slopina imuninės sistemos atsaką, dėl to orgaznimas tampa ne tik mažiau atsparus įvairiems susirgimams, tačiau pailgėja ir sveikimo periodas.

Kaip sustiprinti imunitetą natūraliomis priemonėmis?

„Bičių duonelėje rasite visą vitaminų kompleksą. 10 bičių duonelės granulių per dieną prilygsta sintetinei multivitaminų tabletei.“

Daugiau patarimų + sumuštinio su česnaku receptas:
Kaip sustiprinti imunitetą natūraliomis priemonėmis? »

Odos ligos. Oda reaguoja ne tik į aplinkos, bet ir į vidinius organizmo pokyčius. Pastebėta, kad stresas gali sukelti tokias odos ligas kaip dilgėlinė, žvynelinė, taip pat pasunkinti šių ligų gijimą. Kai kuriems žmonėms stresas gali būti ir aknės priežastis.

Virškinamojo trakto sutrikimai. Įtampa ir nerimas gali sukelti virškinamojo trakto sutrikimų. Dažnai stresą patiriantys žmonės gali skųstis viduriavimu ar vidurių užkietėjimu, dirgliosios žarnos sindromu, pykinimu. Taip pat pastebimas streso ryšys su padidėjusiu skrandžio rūgštingumu ir skrandžio opaligės išsivystymu.

Kiti negalavimai. Stresas gali lemti sumažėjusį darbingumą, išprovokuoti migrenos priepuolius, skatinti plaukų slinkimą, sukelti depresiją. Dažnai būnant įsitempus, gali kilti mąstymo ir atminties sutrikimų, gali būti sunku susikaupti, išlaikyti dėmesį. Taip pat gali kilti sunkumų užmiegant ir miegant – dažnai atsibundama naktį, dėl to ryte gali būti jaučiamas nuovargis. Mokslininkai nustatė, kad stresas gali būti ir padidėjusio svorio priežastis, mat organizmui nuolat kenčiant stresą jis bando sau pagelbėti prisiaugindamas papildomos masės.

Ilgainiui stresas gali lemti nuolatinę nuovargio būseną, paveikti kasdienio gyvenimo kokybę, santykius su šeima ir draugais. Panašu, kad posakis „visos ligos nuo nervų“ turi tiesos. Nuolat patirdamas stresą, žmogus tampa tiesiog nelaimingas. Todėl į stresą nereikėtų numoti ranka. Jei patiriate lėtinį stresą, pabandykite atrasti efektyvių būdų stresui mažinti, o jei ir tai negelbsti, būtinai kreipkitės į specialistą.

Taip pat skaitykite:
Kas yra stresas ir kaip jį suvaldyti? »
Mineralinės medžiagos maisto produktuose. Jų stoka ir perteklius »
Taisyklingo kvėpavimo svarba sveikatai ir gerai savijautai » 

+12
+14 -2
  • Odos ligos
  • Širdies ir kraujagyslių ligos
  • Virškinimo organų ligos
  • Depresija
  • Plaukų slinkimas
  • Nemiga
  • Stresas
  • Lėtinis stresas
  • Atminties sutrikimai
  • Kvėpavimo organų ligos

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas.