Bazalioma – tai pati dažniausia odos vėžio forma. Dažniausiai ji išsivysto odoje, kurią daugiausiai veikia saulės spinduliai: veido (ypač nosies), kaklo, nugarinių plaštakų paviršių odoje. Labai retai, bet bazalioma gali atsirasti ir kitur odoje. Ši vėžio forma išsivysto iš pamatinių (bazalinių) odos ląstelių, kurioms dalinantis oda atsinaujina. Kaip ir kiti vėžiai, bazaliomos išsivysto, kuomet pakinta normalios ląstelės, jos tampa vėžinėmis ir ima netvarkingai ir nesuvaldomai dalintis, taip formuodamos auglį. Bazaliomos pasižymi tuo, kad beveik niekada nemetastazuoja.
Manoma, kad pagrindinis veiksnys, dėl kurio atsiranda bazaliomos, yra ilgalaikė apšvita ultravioletiniais spinduliais, kurių šaltinis gali būti saulė ir soliariumų lempos. Tačiau ši teorija nepaaiškina, kodė visgi kartais bazaliomos ir kiti odos vėžiai atsiranda odoje, kurios visai neveikia ar mažai veikia ultravioletiniai spinduliai. Todėl manoma, kad galėtų egzistuoti ir kiti veiksniai, didiantys bazaliomos atsiradimo tikimybę.
Pastebėta, kad ši liga yra dažnesnė šviesią ar strazdanotą odą turintiems žmonėms, vyrams, vyresnio amžiaus asmenims, žmonėms, kurie buvo gydyti PUVA terapija (ultravioletinių A spindulių naudojimas įvairių odos ligų, pavyzdžiui, psoriazės ar aknės, gydymui, prieš švitinimą naudojant specialias medžiagas psoralenus), ar kurių šeimose buvo odos vėžio atvejų, imunosupresuotiems asmenims (pavyzdžiui, vartojantiems chemoterapinius priešvėžinius vaistus), žmonėms, kontaktavusiems su sunkiuoju metalu arsenu, ar žmonėms, kurie serga paveldimais sindromais, susijusiais su odos vėžiu (pavyzdžiui, Gorlino-Goltzo sindromu).
Lithuanian