Susipažinkim, aš – britų trumpaplaukis katinas

Sausio 29, 2016 | L.Rimagailė
+24
+25 -1

Jeigu šios veislės katinas vieną dieną prakalbėtų, ką jis galėtų pasakyti savo šeimininkui ir visiems tiems, kurie juo nesiliauja žavėtis? Tikriausiai, šis gražuolis negailėtų gražių žodžių apie save ir su pasididžiavimu galėtų ištarti: Sveiki, aš esu kilmingas katinas, iš karališkos šalies Didžiosios Britanijos, tad su manimi prašome elgtis karališkai. Gyvenu 15 20 metų, esu draugiškas ir ištikimas savo šeimininkui, neskriaudžiu vaikų ir gyvūnų. Mano svoris 6.8 8.1 kg., o partnerė katė, tokios pat veislės, gali sverti nuo 4.5 kg iki 5.4 kg., priklauso nuo to, kaip lepina šeimininkai.  Rūpinkitės ir mylėkite mane, atsilyginsiu jums tuo pačiu, miau.

Veislės atsiradimo istorija

Pirmasis mano tėvynainis atsirado 1870 m., Anglijoje, tiesa, jo paveikslas gerokai skyrėsi nuo manojo. Pirmosios mano tėvynainės yra aprašomos kaip stambios, pilkos katės su aštriomis iltimis, jos buvo ne tokios mielos ir draugiškos, kaip dabar atrodome mes, britų trumpaplaukiai katinai. Mūsų tėvynainės katės dažnai glausdavosi prie fermų, ūkinių pastatų ir mėgo ėsti graužikus. Manoma, kad prireikė nemažai laiko, kol vietiniai pamilo ir prisijaukino šias kates. XIX a., kai tapome žmonių draugais, sparčiai ėmėme plisti dėl savo neapsakomo grožio ir puikaus charakterio, mums buvo suteiktas veislės pavadinimas – britų trumpaplaukiai (British Shorthair).

Ką aš mėgstu?

Kol esu mažas, kaip ir visi maži katinai, mėgstu žaisti, esu labai judrus. Aš esu labai inteligentiškas, man viskas įdomu, smalsu, tad brangūs mano šeimininkai, nepykite, jei savo nagučiais apdraskysiu lovos kampus, nes mane domina natūralūs žaidimų šaltiniai, kuriuos galiu pats susirasti namuose. Nesivarginkite man pirkti įvairių katinų draskyklių ir stovų, jos manęs dažnai nedomina (nebent būsiu pratinamas prie to nuo pat mažų dienų). Ir dar, nepamirškite, kad aš labai mėgstu, kai mane glosto, manimi domisi, su manimi žaidžia. Mėgstu ir vienatvė, jei su manimi niekas nebendrauja, tuomet einu pamiegoti. Aš megstu gerą ir kokybišką maistą, nesiūlykite man to pigaus, nes juk aš – karališkas katinas.

Aš megstu gerą ir kokybišką maistą, nesiūlykite man to pigaus, nes juk aš – karališkas katinas.

Ko nemėgstu?

Man baisiai nepatinka, kai mane minko svetimi žmonės it pliušinį žaislą. Taip, aš turiu fantastiško grožio kailiuką, visada atrodo, kad esu geros nuotaikos, mat mano veide visada matosi miela šypsenėlė, bet patikėkit manim, man labai nepatinka svetimų žmonių įkyrus dėmesys. Esu gan ramus katinas, stengiuosi būti draugiškas su aplinkiniais, tačiau ne visada pavyksta. Mane glostyti ir myluoti visada gali tik šeimos nariai, bet ne svetimi žmonės. Jeigu nesuprantate, kad man nepatinkat, tai kelis kartus atidžiai pažiūrėkite į mano akis. Žvilgsnis turėtų būti labai iškalbingas. Tai pirmoji mano taktika siekiant atbaidyti nemielus žmones. Jei ši taktika nesuveikia, imuosi antrosios  –  pasislepiu nuo man nemielų ir įkyrių žmonių arba miaukiu nesavu balsu. Argi tai maža, kad suprastumėte, jog nenoriu bendrauti?

Katė – ypatingas gyvūnas, simbolizuojantis paslaptį, sumanumą, išmintį, gebėjimą išsisukti iš keblios padėties. Anksčiau buvo įprasta vaizduoti katiną kaip vikrų, greitą, besigainiojantį siūlų kamuoliuką augintinį. Dažniausiai taip katės buvo aprašomos ir pasakose, piešiamos animaciniuose filmukuose. Bet palaipsniui šis vaizdinys keičiasi – dažnai galime išvysti visiškai priešingą situaciją: katinas vos pajuda, savo dydžiu labiau primena šunį negu katę, į lauką yra vedamas su pavadėliu (jeigu iš viso yra vedamas), o valgo – kada nori ir kiek nori. Kokių problemų katei sukelia toks gyvenimo būdas ir kada reikėtų susirūpinti?

Plačiau:

Ar jūsų katei reikia laikytis dietos?

Mano šeimininkai pasisako apie mane:

„Gera grįžti į namus, kuriuose tavęs laukia. Ne tik mylintis vyras, bet ir katinukas. Jis visada šalia ir yra pirmasis prie durų, o jeigu taip nėra – ieškok, kur liko vargšelis uždarytas.

Praeitą savaitę kraustėmės į naują būstą, mūsų katinukas nuo vakar jaučia didelį stresą – niekaip nesuprato, kam visos tos dėžės, o kai atvažiavom į naujus namus, ilgai slėpėsi juose.  Dabar jau atsipalaidavo, džiaugiasi kaip ir mes naujais namais, manau, kad greitai ras juose savo mėgiamą vietą.

Ir dar, pamiršau paminėti, kad mūsų katinukas mėgsta mus naktį pakalbinti, jei vakare mažai dėmesio skiriam. Praeitą naktį buvome labai užsiėmę įkurtuvių darbais, tai katinukas naktį meiliai glaustėsi prie mūsų ir murkė, reikalavo dėmesio, kurio negavo vakare.“  Rasa.

 

 

 

+24
+25 -1
  • Kačių mityba
  • Alergijos gyvūnams
  • Katė ir nėštumas
  • Gyvūnų nutukimas
  • Katės

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *