Grupė:
Kvėpavimo sistemai, Nervų sistemai, Šlapimo ir lytinių organų sistemai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai
Mažalapė liepa (lotyniškai Tilia cordata) – tai liepinių šeimai priklausantis, dekoratyvinis, vaistinis, ilgai gyvuojantis, daugiametis, iki 30 metrų galintis užaugti medis. Liepos lapai yra tamsiai žali (rudenį geltoni), be plaukelių, širdies formos smailėjančia viršūne, turi kotelius. Žiedai šviesiai geltoni, susitelkę po 3–10 į žiedynus, vienas žiedynas yra ant vieno kotelio. Visi jie turi pažiedlapį – pliką, žalsvai gelsvą ir ilgą. Augalo vaisius – apvalus riešutėlis.
Mažalapės liepos žydi vasarą, birželio–liepos mėnesiais, ji pražysta maždaug dvidešimtaisiais augimo metais.
Lietuvoje šis medis yra dažnas. Mėgsta drėgnas, derlingas priemolio dirvas, todėl gali būti aptinkamas pakelėse, miškuose, parkuose, sodybose.
Liepos veikliosios medžiagos: flavonoidai (rutinas, kemferolis, hesperidinas, kvercetinas), eteriniai aliejai, beta karotenas, vitaminas C, fitoncidai, gleivės, glikozidas tiliacinas, organinės rūgštys, saponinai, cukrūs, mineralinės medžiagos, baltymai, rauginės medžiagos.
Gydomosiomis savybėmis pasižyminti mažalapė liepa yra plačiai naudojama liaudies medicinoje. Ji tinkama sergant kvėpavimo takų ligomis (peršalimu, kosėjant, bronchitu), turi antibakterinį ir uždegimus slopinantį poveikį. Augalas skatina šlapimo išsiskyrimą, prakaitavimą (todėl tinka karščiuojant) ir skrandžio sulčių gamybą, taip aktyvindamas virškinimo procesą. Liepų arbata plačiai naudojama kaip gerinantis miegą ir raminantis preparatas.
Liepų preparatų vartojimo kontraindikacijos: nerekomenduojama asmenims lytinio brendimo laikotarpiu ir turintiems lytinių funkcijų sutrikimų.