Mažalapė liepa

+1
+1 -0


Grupė: Kvėpavimo sistemai, Nervų sistemai, Šlapimo ir lytinių organų sistemai, Virškinimo sistemai ir medžiagų apykaitai

Mažalapė liepa (lotyniškai Tilia cordata) – tai liepinių šeimai priklausantis, dekoratyvinis, vaistinis, ilgai gyvuojantis, daugiametis, iki 30 metrų galintis užaugti medis. Liepos lapai yra tamsiai žali (rudenį geltoni), be plaukelių, širdies formos smailėjančia viršūne, turi kotelius. Žiedai šviesiai geltoni, susitelkę po 3–10 į žiedynus, vienas žiedynas yra ant vieno kotelio. Visi jie turi pažiedlapį – pliką, žalsvai gelsvą ir ilgą. Augalo vaisius – apvalus riešutėlis.

Mažalapės liepos žydi vasarą, birželio–liepos mėnesiais, ji pražysta maždaug dvidešimtaisiais augimo metais.
Lietuvoje šis medis yra dažnas. Mėgsta drėgnas, derlingas priemolio dirvas, todėl gali būti aptinkamas pakelėse, miškuose, parkuose, sodybose.

Liepos veikliosios medžiagos: flavonoidai (rutinas, kemferolis, hesperidinas, kvercetinas), eteriniai aliejai, beta karotenas, vitaminas C, fitoncidai, gleivės, glikozidas tiliacinas, organinės rūgštys, saponinai, cukrūs, mineralinės medžiagos, baltymai, rauginės medžiagos.

Gydomosiomis savybėmis pasižyminti mažalapė liepa yra plačiai naudojama liaudies medicinoje. Ji tinkama sergant kvėpavimo takų ligomis (peršalimu, kosėjant, bronchitu), turi antibakterinį ir uždegimus slopinantį poveikį. Augalas skatina šlapimo išsiskyrimą, prakaitavimą (todėl tinka karščiuojant) ir skrandžio sulčių gamybą, taip aktyvindamas virškinimo procesą. Liepų arbata plačiai naudojama kaip gerinantis miegą ir raminantis preparatas.

Liepų preparatų vartojimo kontraindikacijos: nerekomenduojama asmenims lytinio brendimo laikotarpiu ir turintiems lytinių funkcijų sutrikimų.

Mažalapė liepa. Vartojimas

Gydomiesiems preparatams ruošti rankami mažalapių liepų žiedai ir jų pažiedlapiai. Rinkti žiedus reikėtų užmiestyje, ne prie kelio (kur važinėja automobiliai), kadangi jie būna užteršti išmetamosiomis dujomis ir kitais nešvarumais. Surinktą žaliavą džiovinti reikia plačiai, plonai paskleidus gerai vėdinamoje patalpoje, į kurią nepatenka tiesioginiai saulės spinduliai. Tinkamai sudžiovinti žiedai ir pažiedlapiai būna žalsvai geltoni, labai malonaus kvapo, galintys sutraukti gomurį. Džiovinti reikia ne per ilgai, kadangi perdžiūvę žiedai tampa labai trapūs.

Liepžiedžių arbatos ruošimas: dviem stiklinėmis vandens užpilti porą šaukštelių sudžiovintų liepos žiedų, palaikyti 10–15 minučių. Tokią arbatą gerti porą kartų per dieną, po stiklinę. Arbata gerina miegą, veikia raminamai. Sergant angina, skaudant gerklę ja galima skalauti burną.

Liepžiedžių vonelės ruošimas: pusantro litro vandens užpilti kelias saujas džiovintų liepos žiedų, palaukti, kol pritrauks, ir pakaitinti karštoje vonelėje 10 minučių. Paskui perkošti ir supilti į vonią. Tokia vonia skatina prakaito išsiskyrimą, ramina.

Liepžiedžių kompreso ruošimas: stikline verdančio vandens užpilti tris šaukštus džiovintų liepos žiedų, pakaitinti 20 minučių, atvėsinti ir supilti į medžiaginį maišelį. Maišelį uždėti ant skaudamos vietos (tinka gydyti opas, nudegimus, reumatinius skausmus).

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *