Disleksija

+2
+4 -2

Disleksija – tai neurologinių ir genetinių ligų grupei priskiriamas skaitymo sutrikimas. Paprastai būdingas mokyklinio amžiaus vaikams. Disleksija gali būti lengvos, vidutinės ir sunkios formos. Šis sutrikimas pasireiškia skaitymo ir rašymo įgūdžių sutrikimu ir gali būti įgimtas bei įgytas. Išskiriamos kelios ligos rūšys: trauminė, pirminė ir vystymosi disleksija.

Trauminė disleksija išsivysto, kai traumos metu pažeidžiami skaitymo ir rašymo smegenų centrai. Tai pakankamai reta šios ligos atsiradimo priežastis.

Pirminė disleksija susijusi su paveldėjimu. Įdomu tai, kad disleksijos atvejai dažnesni kairiarankių šeimose ir labiau paplitę tarp berniukų nei tarp mergaičių. Tokių žmonių gebėjimas skaityti atitinka ketvirtos klasės moksleivio įgūdžius.

Vystymosi disleksija, kitaip dar vadinama kognityvine, įgimta arba vaikų disleksija, manoma, susijusi su hormoniniais pokyčiais nėštumo metu.

Išskiriami įvairūs probleminio skaitymo tipai:

– agramatiniai (kalba gramatiškai neišlavinta);
– semantiniai (skaitymo įgūdžiai puikūs, bet sunku suprasti žodžių ir teksto prasmę);
– foneminiai (sunku sieti raidę ir garsą);
– mneminiai (sudėtinga atkurti grafinį vaizdavimą);
– literatūriniai-optiniai (sunkiai atpažįstamos spausdintos raidės);
– verbaliniai-optiniai (rašytinių raidžių atpažinimo sutrikimas);
– taktiliniai (būdinga vaikams neregiams, kuriems sunku atskirti Brailio rašmenis). 

Psichologinės disleksijos priežastys:

– prasta skaitymo motyvacija;
– patirtis;
– netinkama, vaiką psichologiškai žalojanti mokymosi aplinka;
– silpnas ryšys tarp vaiko ir tėvų. 

Vaiko protinė raida

„Jei vienerių metų mažylis žino kelias dešimtis žodžių, būdamas dviejų su puse – jis gali pasigirti žodynu, kuriame jau sukaupta apie 600 žodžių.“

Plačiau skaitykite čia:
Vaiko protinė raida »

 

Nustatyta, kad vaikui mokantis skaityti didelės reikšmės turi regimasis, girdimasis, lytėjimo, lingvistinis ir motorinis patyrimas bei atminties funkcija. Sutrikus kuriai nors iš šių kognityvinio mechanizmo dalių, vaikui išmokti rašyti ir skaityti yra kur kas sudėtingiau. Su šiais sunkumais susiduria ir tie vaikai, kurie auga daugiakalbėse šeimose, nes paprastai viena kalba visada yra vyraujanti. Daugiakalbystė trukdo tolygiai ir sklandžiai vystytis kalbai, skaitymui, rašymui.

Neuropsichologinės priežastys, kurios susijusios su tam tikrų smegenų funkcijų sutrikimu, taip pat turi įtakos ligai.

Požymiai:

– girdimojo suvokimo trūkumai;
– greitai kintančios garsinės informacijos perdirbimo sutrikimai;
– nesugebėjimas valdyti erdvinės informacijos ir pan.

Socialinė aplinka taip pat lemia pažintinę vaiko raidą. Pastebėta, kad jeigu vaikui trūksta knygų, žaislų, lavinamųjų žaidimų, rašyti ir skaityti jis mokosi sunkiau.

Disleksija pasireikšti gali ir po sunkių infekcinių smegenų ligų, tokių kaip encefalitas.

Disleksija sergančių žmonių protiniai sugebėjimai tokie patys, kaip ir sveikų žmonių. Jie gali taip pat sėkmingai kilti karjeros laiptais ir pasiekti ne mažiau nei kiti.

Tarp žymių disleksikų minimos tokios pavardės, kaip Tomas Cruise’as, Thomas Edisonas, dailininkai Pablo Picasso ir Leonardo da Vincis, režisierius Stevenas Spielbergas ir žymusis fizikas Albertas Einsteinas. 

Disleksija. Simptomai

Disleksija pasireiškia skaitymo ir rašymo sutrikimais.

Skaitymo sutrikimo požymiai:

- sunku skaityti žodžius;
- sudėtinga suprasti tekstą;
- kyla sunkumų sklandžiai skaityti;
- negebėjimas skaityti;
- keblu sudėti skiemenis į žodį;
- dažnai praleidžiamos pavienės raidės ar įterpiama naujų;
- skaitoma „veidrodiniu“ principu;
- nesuvokiamas perskaityto teksto turinys.

Be skaitymo sutrikimų ligoniams sudėtinga:

- susikoncentruoti;
- prisiminti tekstą;
- rašyti;
- vykdyti instrukcijas;
- sudėti kažką eilės tvarka;

Dažnas neskiria kairės ir dešinės pusių, jiems sunkiau orientuotis, suvokti erdvines nuorodas „už“, „ant“, „prieš“, „aukščiau“ ir pan., dalyvauti komandiniuose žaidimuose ar atlikti grupines užduotis.

Mokyklinukui sunku kopijuoti tekstą nuo mokymosi lentos į savo sąsiuvinį, jis lėčiau atlieka mokytojo nurodytas užduotis dėl klausymosi ir regimosios atminties stokos. 

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *