Disleksija – kalbos sutrikimas, kurio nereikia bijoti

Birželio 16, 2014 | Greta Kezytė
+15
+15 -0

Beveik kiekvienas žmogus pradeda kalbėti natūraliai. Kūdikiui didelę įtaką daro buvimas su kalbančiais žmonėmis – jam tai lyg stimulas ištarti pirmuosius žodžius. Žmogaus smegenys sudarytos taip, kad kalbėti jis išmoksta beveik instinktyviai, tačiau nei vienas žmogus negimsta mokėdamas skaityti. Išmokti skaityti ‒ didelių pastangų reikalaujantis darbas, kartais tampantis tikru iššūkiu. Šį kartą plačiau apie disleksiją ‒ kalbos sutrikimą, pasireiškiantį apie 5‒10 % moksleivių. 

Skaitymas – itin sudėtingas procesas, nes smegenys vienu metu turi atlikti daug veiksmų: priskirti raidėms garsus; juos jungti tokia seka, kad šie įgytų prasmę; o prasmę turintis žodis ar žodžių junginys turi sukelti asociacijas smegenims, kad būtų atpažintas ir suprastas kontekstas. Sergantieji disleksija mato raides, skiemenis ar žodžius, juos suvokia, tačiau užtrunka ilgiau nei įprasta, kol juos ištaria. Dėl šios priežasties ligai duotas pavadinimas „disleksija“, kuris reiškia „nenormalus, nepakankamas“ (lot. dys) ir „žodžiai, kalba“ (lot. lexis). 

Visuomenėje vyrauja nuomonė, kad vienas iš išsilavinimo požymių – tai gebėjimas gerai skaityti. Tačiau toks įsitikinimas nėra visiškai teisingas, nes sergantieji disleksija nėra nei žemesnio intelekto, nei turintys regėjimo ar klausos sutrikimų. Sergančiųjų skaitymo procesas užtrunka, tačiau žodžius jie puikiai suvokia ir dažniausiai supranta tai, ką perskaito. Tarp žymių disleksikų minimos tokios pavardės kaip Tomas Cruise’as, Thomas Edisonas, Albertas Einsteinas, George’as Washington’as ir Richardas Bransonas. 

Siūlome pasižiūrėti interviu (deja, tik anglų k.) su vienu žymiausiu šių laikų verslininku Richardu Bransonu apie disleksiją ir svarbą apie šį sutrikimą kalbėti garsiai.

 

Disleksijos požymiai 

Kaip jau buvo minėta, disleksija nėra žemo intelekto ar vaiko per mažo stengimosi mokytis požymis. Tai susirgimas, kurį galima koreguoti, tik svarbu laiku pastebėti pirmuosius sutrikimo simptomus ir taikyti tinkamą gydymą. Požymiai paprastai pastebimi mokyklininkui pradėjus mokytis skaityti. 

Pagrindiniai disleksijos simptomai: 

  • sunku mokytis skaityti;
  • tariant ar rašant žodžius raidės keičiamos vietomis;
  • sudėtinga žodžius skaidyti į atskirus garsus ar dvigarsius;
  • keblu tiksliai perskaityti ar paraidžiui ištarti žodžius. 

Disleksija sergantys vaikai lėčiau skaito, jiems sunkiau rašyti žodžius, ne taip gerai sekasi atlikti rašybos užduotis. Minėti veiksniai vaikui gali sukelti antipatiją mokyklai. Manydamas, kad jam blogiau sekasi skaityti nei kitiems (nors jis įdeda tiek pat ar dar daugiau pastangų), mokyklinukas gali jaustis prastesnis už kitus, jausti gėdą ir apskritai nustoti garsiai skaityti. 

Vaikui gali išsivystyti depresija, atsirasti nenoras mokytis, susiformuoti blogi socialiniai įgūdžiai. Tad labai svarbu laiku pastebėti disleksijos požymius. Gydant šį sutrikimą galima nuolatos lavinti skaitymo ir rašymo įgūdžius, siekti geresnių rezultatų, padėti vaikui suvokti, kad jis nėra prastesnis už kitus. 

Kalbos sutrikimo koregavimas

Disleksija nėra pagydoma, bet koreguojama liga. Gydymas sunkus ir ilgas, tačiau taikant specialius metodus galima pasiekti gerų rezultatų. Įtarus, kad vaikas gali sirgti disleksija, reikėtų kreiptis į logopedą, kuris atlikęs reikiamus tyrimus pasakys, ar įtarimai teisingi, taip pat patars, kaip palengvinti vaiko, turintį šį kalbos sutrikimą, gyvenimą. 

Pamokėlės ir specialūs pratimai padės vaikui priprasti prie savo skaitymo greičio, nesigėdyti skaityti viešai, o dažnai, jei pratimai veiksmingi, pradėti skaityti normaliu greičiu. Sėkmingai ugdyti skaitymo įpročius gali ir vyresnio amžiaus žmonės, net jeigu vaikystėje jiems nebuvo suteikta tinkama pagalba.

+15
+15 -0
  • Viešo kalbėjimo baimė
  • Logopedai
  • Kalbos sutrikimai
  • Psichikos ligos
  • Disleksija
  • Vaiko protinė raida
  • Vaiko raidos stadijos

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *