Jaunatvinis idiopatinis artritas

Pagrindiniai jaunatvinio idiopatinio artrito simptomai: skausmas (kol vaikas nesiskundžia galūnės skausmu, galima pastebėti, kad jis nežymiai šlubuoja); patinimas (patinimas yra dažnas simptomas, bet didžiuosiuose sąnariuose, pvz. kelio, ne visada pastebimas); standumas (vaikas būna nerangesnis, nejudresnis nei įprastai, ypač rytais, po miego).

Idiopatinis artritas gali pažeisti vieną arba kelis sąnarius. Kartais artritas gali pažeisti visą organizmą, tada pasireiškia tokie požymiai: patinę limfmazgiai, karščiavimas, bėrimai, pažeidžiamos ir kitos organų sistemos – širdis, kepenys, blužnis.

Kaip ir visiems artritams, idiopatiniam jaunatviniam artritui yra būdingi pagerėjimai (remisijos) ir pablogėjimai.

Netaikant tinkamos medicininės pagalbos, vaikui gali išsivystyti tokios komplikacijos:

Akių problemos - kai kurios jaunatvinio idiopatinio artrito formos gali sukelti akių uždegimą – uveitą. Jei ši būklė negydoma, toliau gali vystytis katarakta, glaukoma, net aklumas. Akių uždegimas gali būti be simptomų arba su neryškiais simptomais, todėl visi vaikai sergantys jaunatviniu idiopatiniu artritu turėtų profilaktiškai būti tikrinami gydytojo oftalmologo.

Augimo sutrikimas - idiopatinis artritas gali sutrikdyti kaulų vystymąsi. Taip pat, kai kurie vaistai vartojami artritui gydyti, gali sukelti augimo atsilikimą.

Jaunatvinį idiopatinį artritą diagnozuoti yra gana sunku, kadangi skaudantys sąnariai būdingi daugeliui ligų ir būklių, jokie tyrimai negali pagrįsti diagnozės. Tačiau kai kurie testai padeda atmesti kitas ligas, galinčias sukelti sąnarių pažeidimus.

Diagnostikai atliekami specialūs kraujo tyrimai:

ENG – eritrocitų nusėdimo greitis. Jis parodo padidėjusį uždegimą organizme.

CRB – C reaktyvusis baltymas. Taip pat uždegimo rodiklis.

Antinukleariniai antikūniai ANA (antikūniai prieš branduolio antigenus) - tai autoimuninėmis ligomis sergančiųjų organizme gaminami specifiniai baltymai.

Reumatoidinis faktorius – šis antikūnas dažnai randamas žmonėms sergantiems reumatoidiniu artritu.

Rentgenas gali būti taikomas norint atmesti tokias ligas kaip: kaulų lūžiai, infekcijos, augliai. Taip pat jis gali būti taikomas kaip profilaktinė patikros priemonė kaulų ir sąnarių vystymosi sutrikimams aptikti.

Gydymas yra taikomas norint pagelbėti vaikui pasiekti normalų fizinio ir socialinio aktyvumo lygį. Yra taikomas kompleksas priemonių padedančių sumažinti patinimą ir skausmą, padidinti raumenų jėgą ir judesių amplitudę bei išvengti jaunatvinio reumatoidinio artrito komplikacijų.

Kai kuriems vaikams gali pakakti gydymo nuskausminamaisiais vaistais, tačiau kitiems reikia vaistų ligos progresavimui sustabdyti. Tipinės, dažniausiai vartojamos vaistų grupės jaunatviniam artritui gydyti:

 Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai - sumažina skausmą, tinimą, tačiau šalutinis poveikis gali būti skrandžio, kepenų problemos.

Tumoro nekrozės faktoriaus inhibitoriai - padeda sumažinti skausmą, patinimą bei rytinį sustingimą. Tačiau šie vaistai gali padidinti riziką infekciniams susirgimams.

Imunosupresiniai vaistai - kadangi artritą sąlygoja suaktyvėjusi ir savo organizmą atakuojanti imuninė sistema, šie vaistai ją nuslopina, taip mažindami uždegimą. Tačiau jie padidina infekcinių susirgimų riziką.

Gydymui taip pat turėtų būti taikomi fiziniai pratimai, siekiant išlaikyti sąnarių judrumą ir reikiamą raumenų tonusą.

Operacijos gali būti taikomos labai sunkioms jaunatvinio idiopatinio artrito formoms, norint pagerinti sąnarių būklę.

Profilaktikos norint išvengti šios ligos nėra, galima tik komplikacijų profilaktika. Svarbiausiai profilaktikos priemonė norint išvengti komplikacijų – reguliarūs fiziniai pratimai, siekiant padidinti sąnarių judrumą ir išvengti jų sustingimo bei kontraktūrų. Jau susidariusiam sustingimui pašalinti gali būti taikomi karšti kompresai arba šiltos vonios (kai kuriems atvirkščiai – padeda pažeisto sąnario vėsinimas). Labai svarbu kaloringa ir vitamininga mityba (tinkama mityba palaiko reikiamą kūno svorį, taip pat vaikams su reumatoidiniu artritu svarbus adekvatus kalcio kiekis mityboje, nes jie turi didesnę riziką osteoporozei išsivystyti).