Potrauminio streso sutrikimas – tai psichikos sveikatos būklė, išprovokuota didelio streso. Jei žmogui gresia didelis pavojus, jo organizmo fiziologinės reakcijos pakinta, kūnas pasiruošia kovai ar bėgimui („fight or flight“). Šitoks atsakas, gresiant pavojui, yra normalus ir jis reikalingas žmogaus apsaugai. Tačiau kartais, patyrus didelę įtampa, šis atsakas pakinta arba sutrinka. Potrauminio streso sutrikimą turintys asmenys mirtiną pavojų gali jausti net ir būdami visiškai saugūs. Šį sutrikimą gali išprovokuoti bet koks fizinis sužalojimas arba tokio sužalojimo grėsmė pačiam žmogui arba jo artimajam. Dažniausiai tai būna įvairūs traumuojantys įvykiai: karas, išprievartavimai, kankinimai, pagrobimai, automobilių ar traukinių avarijos, lėktuvų katastrofos, sprogdinimai, potvyniai, žemės drebėjimai. Teigiama, jog šio sutrikimo išsivystymui turi reikšmės ne tik patirti išgyvenimai, bet ir žmogaus temperamentas, įgimtas polinkis į psichikos sutrikimus, smegenų biocheminiai pokyčiai. Manoma, jog potrauminio streso sutrikimas yra dažnesnis moterims nei vyrams, taip pat dažniau nustatomas asmenims, turintiems kitų psichinės sveikatos sutrikimų, gaunantiems mažiau paramos iš artimųjų, patyrusiems traumuojančių įvykių anksčiau gyvenime, turintiems artimųjų, sergančių psichinėmis ligomis, ar patyrusiems kankinimų ar prievartą vaikystėje.
Potrauminio streso sutrikimas
Potrauminio streso sutrikimas. Simptomai
Potrauminio streso sutrikimą turinčių asmenų simptomai gali būti grupuojami į tris kategorijas: grįžtantys prisiminimai, vengimas ir emocinis sustingimas, padidėjęs nerimas ir padidėjęs jautrumas. Prisiminimai kamuoja žmogų atminties vaizdiniais, verčiančiais prisiminti ir tarsi dar kartą patirti jau išgyventus įvykius. Kartais prisiminimai grįžta sapnuose, dažniausiai košmaruose. Vengimas ir emocinis sustingimas pasireiškia: vengimu prisiminti ir kalbėti apie praėjusius įvykius, emocinio sustingimo jautimu, vengimu veiklų, kurios anksčiau kėlė malonumą, beviltiškumo jausmu galvojant apie ateitį, atminties sutrikimais, negalėjimu susikaupti, negalėjimu palaikyti artimų santykių. Nerimas ir padidėjęs emocinis jautrumas pasireiškia: dirglumu ar pykčiu, kaltės arba gėdos jausmu, savidestrukciniu elgesiu (pavyzdžiui, piktnaudžiavimu alkoholiu), miego sutrikimais, greitu išgąsčiu.
Potrauminio streso sutrikimas. Ligos eiga
Potrauminio streso sutrikimas dažniausiai išsivysto per artimiausius tris mėnesius po traumatizuojančio įvykio. Jeigu žmogus patyrė ne vieną didelį, o keletą ar daug mažesnių įvykių, šis sutrikimas gali išsivystyti pamažu, bėgant metams. Kartais potrauminio streso sutrikimo simptomai užplūsta priepuoliais. Jie gali sustiprėti, jeigu žmogaus gyvenime prasideda įtemptas periodas, arba jeigu kažkas jam stipriai primena išgyventus įvykius (pavyzdžiui, per žinias pamatomas pranešimas apie lėktuvo katastrofą, kokią išgyveno pats žmogus). Negydomas potrauminio streso sutrikimas gali stipriai pakeisti ir gadinti žmogaus gyvenimą: jam gali prasidėti alkoholizmas, depresija, valgymo sutrikimai, jis gali pradėti vartoti narkotikus, galvoti apie savižudybę. Nustatyta, jog šis sutrikimas taip pat didina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, lėtiniu skausmu, autoimuninėmis ligomis.
Potrauminio streso sutrikimas. Diagnostika
Diagnozuodamas potrauminio streso sutrikimą, gydytojas išsamiai apklausia ir apžiūri pacientą. Labai svarbu yra išsiaiškinti, visus požymius ir simptomus, kokie jie yra, kada jie prasideda, kokio stiprumo jie yra, kiek laiko trunka. Stengiamasi išsiaiškinti, po kokio įvykio jie prasidėjo. Tam, kad galima būtų atmesti somatines (kūno) ligas, atliekamas pilnas fizinis ištyrimas. Potrauminio streso sutrikimas yra standartizuotas. Diagnozės kriterijai: žmogus patyrė didelį pavojų, grėsmę gyvybei, sunkų sužalojimą arba jo grėsmę; šio įvykio metu buvo patirta didelė baimė, siaubas, stresas, beviltiškumo jausmas; šio įvykio vaizdiniai ir atsiminimai yra vis išgyvenami žmogaus galvoje; žmogus stengiasi vengti vietų ir situacijų, primenančių tą įvykį; žmogus jaučia nuolatinę grėsmę, pavojų, poreikį gintis ir saugotis, tai trukdo susikaupti ir miegoti; simptomai trunka ilgiau nei mėnesį; simptomai kelia didelę įtampą kasdieniame gyvenime, trukdo įprastinei veiklai.
Potrauminio streso sutrikimas. Gydymas
Potrauminio streso sutrikimą paprastai gydo gydytojas psichiatras. Dažniausiai gydoma vaistais arba psichoterapija, kartais šių metodų deriniu. Gydymui galima naudoti keletą rūšių medikamentų: antipsichotikus, antidepresantus, vaistus nerimui malšinti, migdomuosius. Geriausių rezultatų pasiekiama derinant medikamentinį gydymą su psichoterapija.
Potrauminio streso sutrikimas. Profilaktika
Išgyvenus traumuojantį įvykį rekomenduojama kreiptis psichologinės pagalbos ir paramos į šeimos narius, draugus, panašius įvykius išgyvenusius žmones. Kai kuriems asmenims paramą gali suteikti jų religijos atstovas, pavyzdžiui, kunigas. Kai kuriais atvejais žmonės gali kreiptis pagalbos į psichologą, psichoterapeutą ar psichiatrą. Dažniausiai jiems padeda neilgas konsultacijų ar psichoterapijos kursas.
Lithuanian