Šunvotė

Furunkulai gali atsirasti bet kurioje odos vietoje, tačiau dažniausiai jų atsiranda ant veido, kaklo, pažastyse, ant sėdmenų ar šlaunų (t. y. plaukuotose ir trinamose kūno vietose).

Pagrindiniai ir dažniausii šunvotės simptomai:

- skausmingas, paraudęs, žirnio dydžio mazgelis;
- paraudusi, patinusi oda aplink mazgelį;
- mazgo didėjimas ir prisipildymas pūliais;
- gelsvos mazgo viršūnės formavimasis ir šunvotės pratrūkimas.

Gali pakilti temperatūra, padidėti sritiniai limfmazgiai.

Į gydytoją reikia kuo skubiau kreiptis, jeigu:

- kyla temperatūra;
- labai padidėjo limfmazgiai;
- oda aplink šunvotę raudonuoja ir tinsta;
- stiprėja skausmas;
- furunkulas nepratrūksta;
- atsiranda antra šunvotė; 
- sergama širdies ligomis, cukriniu diabetu;
- imunitetas nuslopęs;
- vartojami imunosupresantai. 

Iš pradžių odos gilumoje atsiranda apvalus, kietas 1–2 mm skersmens skausmingas mazgelis, netrukus oda virš jo parausta, patinsta, o jo viršūnėje, plauko maišelio žiotyse, susidaro pūlinėlis, pervertas plauko. Vėliau centre susidaro žuvusių ląstelių kamštis, jis pamažu atsiskiria nuo sveikų audinių ir jam iškritus lieka gili duobė, kuri užgyja randu.

Retais atvejais bakterija iš plauko maišelio aplinkos patenka į sisteminę kraujotaką ir išplinta po visą organizmą, sukeldama sepsį (kraujo užkrėtimą).

Dėl sepsio sutrinka daugelio vidaus organų veikla, pažeidžiama širdis (vystosi širdies uždegimas – endokarditas) bei kaulai (vystosi kaulinio audinio uždegimas – osteomielitas).

Kitos pasekmės:

- didelio pūlinio (absceso susiformavimas;
- galvos smegenų uždegimas (encefalitas);
- galvos smegenų dangalų uždegimas (meningitas);
- perteklinis randas. 

Šunvotę gydytojas dažniausiai nesunkiai diagnozuoja remdamasis klinikiniais simptomais ir fizine apžiūra. Tačiau prieš apžiūrą jis visada paklausia apie ligos istoriją: ligos pradžią, eigą, gretutines ligas, žalingus įpročius, gyvenimo sąlygas.

Jeigu jums kartojasi šunvotės epizodai, nepadeda standartinis gydymas, gydytojas paima pūlių mėginį iš furunkulo ir siunčia į laboratoriją ištyrimui (norint sužinoti sukėlėjo rūšį ir bakterijos atsparumą antibiotikams). 

Nedideles ir nekomplikuotas šunvotes, kurios per kelias savaites neišgyja savaime, galima gydyti namuose: dedami šilti kompresai skausmui malšinti ir pratrūkimui skatinti.

Didesni furunkulai gydomi juos prapjaunant ir nuleidžiant pūlius arba vartojant antibiotikus.

Svarbu tai, kad negalima bandyti šunvotės išspausti anksčiau nei ji pratrūksta savaime, nes taip padidėja infekcijos išplitimo rizika.

Kai furunkulas pratrūkta, odą aplink žaizdelę reikia valyti ir dezinfekuoti. 

Nors neretai furunkulo išvengti nepavyksta, ypač jeigu imunitetas nusilpęs, tačiau galima išvengti pakartotinės infekcijos:

- reguliariai plaukite rankas muilu;
- odos žaizdas laikykite sutvarstytas (įpjovimai ir nubrozdinimai turi būti apvynioti steriliu, sausu tvarsčiu iki tol, kol žaizda sugis);
- nesidalinkite savo ir nesiskolinkite svetimų asmeninės higienos daiktų (rankšluosčių, skustuvų, drabužių.

Infekcija plinta per daiktus, taip pat per kontaktą tarp žmonių. Jeigu įsipjovėte ar nusibrozdinote, išplaukite suteptus drabužius ir rankšluosčius karštame vandenyje su detergentais, džiovinkite sausuoju būdu.

Infekcijos nešiojimo židiniai antibakteriniais kremais tepami tol, kol šunvotė išnyksta.