Sociologai teigia: 80% jaunų moterų yra nepatenkintos savo išvaizda. Ne mažiau kaip trečdalis periodiškai arba nuolat laikosi dietos, ir kiekviena dešimtoji yra reali nervinės anoreksijos auka. Tai nėra nekenksmingas kaprizas, bet rimta liga ir trečia dažniausia lėtinių ligų priežastis jaunystėje. Paprastai manoma, kad anoreksija serga tik paauglės merginos, pervertusios mados žurnalus. Bet taip nėra. Po ilgo, intensyvaus streso gali susirgti ir jauna moteris, ir brandus vyras. Taip, tai tiesa: kiekvienas dešimtas anoreksikas yra vyras. Amerikos pediatrijos akademijos ataskaitoje teigiama, kad per pastaruosius 10 metų priklausomybe nuo maisto (anoreksija, bulimija ir kompulsinis persivalgymas) skundžiasi vis daugiau vaikų ir vyrų.
Anoreksija yra rimtas mitybos sutrikimas. Pacientas, net esant svorio trūkumui, mano, kad jis nėra pakankamai lieknas ir sąmoningai atsisako maisto, tuo pasmerkdamas save dideliam išsekimo laipsniui. Ji turi didžiausią mirtingumą tarp psichinių sutrikimų (15%), yra antra pagal dažnumą paauglių savižudybių priežastis. Anoreksija vyrauja tarp 14-15 m. mergaičių, tačiau vis dažniau serga ir suaugusieji. Svarbu, kaip įmanoma, greičiau kreiptis į specialistą, nes anoreksija savaime nepraeina. Liga labai myli pirmūnus ir perfekcionistus. Jų gyvenimas – amžina kova už pirmąją vietą, todėl jie visada įsitempę. Nervinė įtampa, baimė prarasti kontrolę – tai spragos, per kurias liga „užkrečia” savo aukas.
Lieknas, reiškia sėkmingas?
Žurnalo „Klinikinė psichologija” straipsnyje Rutgerso universiteto mokslininkai aprašo, kad anoreksija sergančios moterys patiria ne tik gerai žinomą gėdą, liūdesį ir kaltės jausmą, bet ir pasididžiavimą, pasitenkinimą dėl pasiekimų, kai skaičiai svarstyklių skalėje toliau mažėja. Tai sukelia sėkmės jausmą: „Aš esu stipri, aš galiu būti bosas, geriausia studentė, galiu padaryti bet ką.” Šiuo atžvilgiu anoreksikus skatina ir visuomenė: vis dar lieknumas siejamas kaip kelias į sėkmę.
19-metės Beatos istorija
Tipiškas pavyzdys – 19 metų Beatos istorija. Mokykloje ji siekė būti pirmąja visuose dalykuose. Ją kurstė ir tėvai, nuolat kartodami: „Nebūsi pirmūnė-neįstosi į padorų universitetą”. Tačiau tapusi „padoraus“ universiteto studente, mergina susirgo anoreksija. Viskas prasidėjo nuo blizgaus žurnalo, kurio viršelio modelis buvo labai panašus į Beatą. „Tik truputį sukūsiu , – pastebėjo mergina, – ir būsiu tiesiog tobula.” Nuostabi ir protinga 165 cm ūgio ir 59 kg svorio studentė pradėjo laikytis dietos, kurią rado internete. Per 3 savaites nukrito tik 2 kg. Tada nusprendė susiimti ir valgyti tik šviežias daržoves – morkas, kopūstus ir žalias salotas, užgeriant stikline nesaldintos žaliosios arbatos. Alkio numarinimui kramtė kramtomąją gumą, o vakare bėgiojo ratus stadione.
Praėjus mėnesiui visada linksma rožiniais skruostais Beata virto šešėliu. Ji prarado 10 kg. Išnyko mėnesinės, sutriko virškinimas, atsirado problemų dėl regėjimo. Į motinos klausimus apie sveikatą raminančiai atsakydavo: „Aš jaučiuosi gerai, tik tapau vegetare. Todėl ir nukrito svoris.”
Žiniasklaida teigia: lieknėjantys palūžta, o tada kilogramai sugrįžta su kaupu. Studentė bijojo „palūžti“, ir pradėjo vengti pavojingų vietų – nustojo eiti į universiteto valgyklą, pirkti produktus parduotuvėje, bijojo eiti su draugėmis valgyti. Taigi, ji visiškai pateko į anoreksijos spąstus ir pati sau padėti negalėjo. Ją išgelbėjo atsitiktinumas. Seminaro metu ji prarado sąmonę. Kolegos išsigando ir iškvietė greitąją pagalbą. Atvykęs gydytojas iš karto suprato situaciją ir primygtinai rekomendavo išsekusiai mergaitei kreiptis pas gydytoją terapeutą: „Vienas iš dviejų – arba jūs pati eisite pas jį, arba atsidursite psichitarijos ligoninėje. Pasirinkite.” Beata buvo iš prigimties kovotoja, todėl sugebėjo nugalėti save ir kreipėsi į medikus.
Per stora 30 kg …
Kanadietė Michelle Stewart svėrė apie 30 kg, mažiau nei 10 metų vaikas. Bet ji vis dar buvo susirūpinusi, kai jos sesuo padėjo jai, sėdinčiai invalido vežimėlyje, nusimaudyti vonioje. Žiūrėdama į tai, kas liko iš jos kūno, ji klausdavo: „Ar aš atrodau stora?”. Paskutinius dvejus savo gyvenimo metus Stewart praleido nedidelėje ligoninėje ir mirė nuo inkstų nepakankamumo. Ji atsisakė dializės ir transplantacijos procedūrų, nes tai reikštų sutikimą pradėti valgyti ir visišką draudimą sukelti skausmingą vėmimą. Ji tuo metu buvo 49 metų amžiaus.
Anoreksijos mygtukas „Startas”
Pagrindinė priežastis anoreksijai ir kitiems mitybos sutrikimams vidutinio amžiaus žmonėms yra stresas. Pagal autoritetingą leidinį „Slaugytojai” (JAV) tai gali sukelti įvykiai, atsitinkantys bet kam ir bet kuriuo metu. Tarp jų:
-Santuokos skyrybos / santykių nutraukimas. Stiprūs išgyvenimai gali sukelti nesveiką požiūrį į maistą.
-Naujas darbas/studijų pradžia. Pasak mokslininkų, jie gali reikšti didelį nerimą ir socialinę izoliaciją – du rizikos veiksniai maitinimosi sutrikimų vystymuisi.
-Mylimo žmogaus mirtis. Nėra nieko baisesnio negu prarasti tą, kurį myli, ir šis įvykis gali labai apsunkinti santykį su maistu.
-Smurtas. Kai jūsų saugumas yra svetimose rankose, jūs negalite jo kontroliuoti, bejėgiškumo jausmas iškreipia požiūrį į save.
Aukos portretas
Bet kodėl kai kurie žmonės, susidūrę su tokiomis situacijomis, tampa anoreksikais, o kiti ne? „Yra daugybė priežasčių”, – sako Valerijus Skorobogatkas, Maisto priklausomybės ir antsvorio psichologinės korekcijos centro direktorius. – Tai įgimtos asmenybės savybės (padidėjęs jautrumas, pažeidžiamumas), šeimos vertybės (jei kas nors tarp giminaičių skiria didelį dėmesį išvaizdai ir smerkia apkūnesnius) ir, žinoma, genetinis polinkis į priklausomybę apskritai (jei kažkas iš giminaičių turėjo alkoholinę ar kitą priklausomybę)“. Pasak centro direktoriaus, anoreksijos pamatuose yra gilios psichologinės problemos, kurios formuojasi 3-6 metų amžiuje:
•žema savigarba (kartais tai gali būti slepiama po arogancijos kauke);
•poreikis nuolat palyginti save su kitais, norint jausti savo svarbumą;
•nesugebėjimas realizuoti savo tikruosius norus, jų pakeitimas „teisingais” ir „būtinais”;
•nelankstumas, siauras požiūris į pasaulį, perfekcionizmas;
•nesugebėjimas priimti neigiamą patirtį, baimė dėl klaidų, pasirinkimo baimė;
•nesugebėjimas susidoroti su atsakomybe.
Tai reiškia, ligai prasidėti turi pasireikšti asmenybės sutrikimai, paveldimi ar išauklėti socialinės aplinkos.
Išeitis yra
Anoreksija yra progresuojanti liga, ją galima išgydyti, tačiau svarbu kuo anksčiau kreiptis dėl kvalifikuotos pagalbos. Štai pagrindiniai kriterijai, dėl kurių turėtumėte pasikalbėti su specialistu:
•Nenatūrali baimė priaugti net mažą svorį.
•Įkyrus mąstymas apie valgymą ir svorio mažėjimą, dažni klausimai „ar aš nepastorėjau?”
•Socialinės veiklos siaurinimas (neįskaitant komunikacijos internetu), vienumos noras, noras likti namuose vienam.
•Depresijos požymiai ir padidėjęs nerimas, nemiga.
•Diuretikų, vidurius laisvinamųjų, svorį mažinančių tablečių, klizmų, antidepresantų naudojimas, siekiant numesti svorio.
•Padidėjęs fizinis aktyvumas, nepriklausomai nuo nuovargio, blogo oro ir ligos.
Labai dažnai suaugusieji, o ypač paaugliai, kenčia nuo priklausomybės maistui, neigia, kad turi problemų ir atsisako gydytis. Šiuo atveju giminaičiams reikia pasitarti su maisto priklausomybės specialistu (psichologu arba psichoterapeutu). Beje, šeimos terapija yra veiksmingiausias būdas gydyti anoreksiją paaugliams.
Ilgas kelias atgal
Šeimos terapiją vykdė Judy Tam Sargent giminės – amerikietės, kuri sugebėjo nugalėti anoreksiją. Savo knygoje „The Long Road Back” („Ilgas kelias atgal“) ji aprašė 10 pragaro metų, per kuriuos ji buvo hospitalizuota 26 kartus. Judy buvo maitinama per skrandyje esantį vamzdelį, gaivinama elektros šoku, gėrė raminamuosius vaistus. Ji grįždavo namo iš klinikų, o liga pasirodydavo naujoje, labiau iškraipytoje formoje. Ne kartą bandė nusižudyti. Vienoje klinikoje gydantis psichiatras paskelbė nuosprendį – mergina yra neišgydoma. Pasak Judy, ji iš dalies dėkinga šiam gydytojui. Besipriešindama verdiktui, mergina atsigavo, nes norėjo gyventi, kaip ir visi kiti. „Supratau, kad aš praradau daug laiko. Mano bendraamžiai buvo toli. Ir aš turėjau išmokti gyventi iš naujo „, – rašo ji savo knygoje.
„Ilgas kelias atgal” yra ne tik laimingo anoreksijos nugalėjimo istorija, bet ir praktinis veiksmų vadovas. Savo knygoje Judy pataria ligonių šeimoms. Štai keletas iš jų:
1. Nelaukite greitų gydymo rezultatų. Negalima išgydyti anoreksijos per savaitę, mėnesį, pusmetį. Tai ilgas procesas. Kartais reikia daug metų, norint atsikratyti ligos.
2. Nekimškite paciento maistu. Tai nenaudinga. Jūsų troškimas pamaitinti sukelia tik sudirginimą.
3. Atsižvelkite į anoreksikų mitybos ypatumus. Tegul jis valgo „saugų” maistą. Leiskite lanksčiai išplėsti leistųjų produktų sąrašą, o ne brukite vienu metu.
4. Kartais anoreksija grįžta. Kad taip neatsitiktų, leiskite žmogui daryti tai, ką jis mėgsta. Daugeliu atvejų anoreksija prasideda dėl nepasitenkinimo gyvenimu, o ne savo svoriu.
5.Anoreksija yra išgydoma. Raskite savo „gydytoją”. Tai sunku, bet įmanoma.
Sekite įkalčius
Anoreksijos pasekmės net po atsigavimo lydi likusį žmogaus gyvenimą. Buvusiems anoreksikams gali išlikti tam tikri su mityba susiję ritualai. Pavyzdžiui, jie:
– supjausto maistą į tam tikrą gabalėlių skaičių,
– pastoviai skaičiuoja kalorijas (esant normaliam svoriui),
– yra apsėsti gaminti maistą „sveiku” būdu.
Bet mes visi turime keistumų. Svarbiausia, kad jie nekenktų gyvybei!
Lithuanian