Ar badavimas tikrai naudingas?

Vasario 19, 2018 | L.Varanavičienė
+3
+4 -1

Arnold de Vries savo knygoje „Terapinis badavimas”  badą apibūdina taip: „Terminas „badas „reiškia visišką ar dalinį žmogaus susilaikymą nuo maisto ar vandens dėl kokios nors priežasties“. Taigi, žmonės atsisako vaisių, daržovių, pieno, vandens, mėsos, kiaušinių. Priklausomai nuo priežasčių, paaiškinančių badavimą, galima skirstyti į religinį, fiziologinį, patologinį, eksperimentinį. Dažniausiai žodis „badavimas” suprantamas kaip savanoriškas atsisakymas priimti bet kokį maistą tam tikrą laiką, siekiant  atkurti organizmo harmoniją ir  biologinių procesų jėgą, sutrikusioms dėl ligos ar kūno nusilpimo.  Šiuo atveju, badavimas neturėtų  eikvoti organizmo ir iššaukti negrįžtamų pokyčių. Yra ir kitų savanoriško žmogaus  maisto atsisakymo apraiškų – tai pasninkas,  dietinė iškrova, fiziologiškai naudingas badavimas.

1.Pasninkas – religinio asketizmo forma – tam tikrą laiko tarpą trunkantis susilaikymas nuo kai kurių gėrimų bei maisto produktų, pramogų. Taigi, jei sakoma, kad asmuo pasninkauja, tai reiškia, kad asmuo savanoriškai apriboja malonumus, siekdamas  pažaboti instinktus. Tokiu poelgiu jis iškelia sau iššūkį, nugali save, atmesdamas, kas svetima ir netikra. Tuo pačiu metu valosi jo kūnas ir protas.

Jei žmogus priverstinai atsisakytų jausmingų malonumų  (valgyti, gerti, sekso, komforto ), jį tai privestų prie biologinių procesų sutrikimų ir ligų atsiradimo. Taigi, pasninkavimas yra tas pats dalinis badavimas, bet tiksliau atspindintis žmogaus veiklos motyvacinę pusę.

"Moksliniai ir praktiniai tyrimai parodė, norint aktyvuoti daugybę biologinių mechanizmų, atsakingų už organizmo atsinaujinimą, turi būti griežtas susilaikymas nuo bet kokios maisto rūšies."

2.Terminą „dietinė iškrova” pristatė gydomojo badavimo propagandininkas profesorius Jurij Sergeyevich Nikolayev. Nagrinėjant procesus, vykstančius organizme bado metu ir po jo, buvo išsiaiškinta, kad dozuoto bado metu organizmas gyvuoja įjungdamas specialius mechanizmus, vartodamas rezervinius audinius. Tiesą sakant, nėra badavimo, yra kokybiškai kitokio pobūdžio organizmo maitinimasis. Atsižvelgdamas, kad žmonės turi neigiamą požiūrį į žodį „badas” ir žinodamas, kad baigiant badauti vartojami specialūs patiekalai, Nikolayev nusprendė savo gydymo metodą pavadinti „psichikos ligų dietinės iškrovos terapija“. Nuo 1952 Rusijoje šia terapija pradėjo gydyti somatines (susijusias su kūnu) ligas: širdies veiklos sutrikimus, bronchinę astmą, plaučių uždegimą, trombozę, išialgiją, išsėtinę sklerozę.

3.Kodėl būtent „fiziologiškai naudingas badavimas“? Moksliniai ir praktiniai tyrimai parodė, norint aktyvuoti daugybę biologinių mechanizmų, atsakingų už organizmo atsinaujinimą, turi būti griežtas susilaikymas nuo bet kokios maisto rūšies. Šis laikotarpis turėtų būti pakankamas, dėl visapusiško  atsinaujinimo mechanizmo išsivystymo. Jei jis trumpas, mechanizmas neįsijungs ir nebus jokio atsijauninimo efekto. Jei jis per ilgas, prasidės negrįžtami patologiniai pokyčiai, kurie gali sukelti mirtį.

Badavimas veikia visą žmogaus esybę – tiek fizinį kūną ,tiek jo dvasinį potencialą: jis stimuliuoja kūną atsikurti bei atsinaujinti ir valo protą nuo gyvybingumą slopinančių blogų įpročių, stiprina charakterio savybes.

 Badavimas – senas įprotis, kaip ir pati žmonija

Istorijos šaltiniai rodo, kad badavimas buvo praktikuojamas nuo neatmenamų laikų.  Rytų religiniai vadovai dažnai naudojosi šiuo gydymusi. Jie naudojo šį metodą ne tik sveikatai gerinti ir jaunystei išsaugoti, bet ir dvasinio nušvitimo tikslais. Jonėnų mistikas, filosofas ir matematikas Pythagoras reikalavo, kad jo mokiniai badautų  40 dienų prieš pradedami studijuoti jo okultinės filosofinės doktrinos paslaptis. Jis teigė, kad tik 40 bado dienų gali paruošti mokinio protą, siekiant suvokti gilias gyvenimo paslaptis.

Mes žinome, kad Biblijos patriarchai Mozė, Ilja, Dovydas ir daugelis kitų badavo po 40 dienų. Mes žinome, kad Kristus  dykumoje praleido 40 dienų pasninkaudamas. 

Ir dabar, kaip senais laikais, pasninkas ne tik valo kūną, bet ir daro didelį poveikį žmogaus egzistencijos psichiniams ir dvasiniams aspektams.

Verta išbandyti

 Kemšant virškinamąjį  traktą  po ranka pakliūnančiu maistu, metaboliniai procesai sutrinka, užsilaikę likučiai pradeda pūti, irti ir nuodyti milijardus jūsų kūno ląstelių. Dažnai nereaguojate į skrandžio skausmus, pilvo dieglius, blogą kvapą iš burnos. Susitaikote su pastoviu silpnumu, nuovargiu. Taigi, jūs pagreitinate sėnejimo procesą ir šaukiatės ligų. Tai tik bausmė už neteisingą mitybą.

 

Savaime suprantama, yra baimės ir nerimo nuotaikų, susijusių su maisto susilaikymu. Šios nuotaikos atsiranda dėl motinos  kartu su pienu įdiegtų įsitikinimų, kad norint palaikyti savo jėgas, reikia reguliariai valgyti, o jei jūs nustosite pakankamai valgyti, galite net nusilpti ir mirti. Pasninko metu jūs galite patirti tam tikrų nepatogumų, vienintelė kurių priežastis – nusistatyto įpročio atmetimas.  „Pasikankinus“ pirmąsias pasninko  dienas, vėliau  ateina lengvumo malonumas. Apetitas sumažėja, pilnos lėkštės nebetraukia, užplūsta  energijos banga. Šlakai ir nuodai, valgant „lengvesnį“ maistą, pašalinami iš  kūno ir organizmas valosi. Bei dėkoja jums.

 „Stiprus tas žmogus, kuris  sugeba įveikti savo silpnybes.“ B. Franklinas.

 

+3
+4 -1
  • Skrandžio rūgštingumas
  • Pilvo pūtimas
  • Skrandžio opa
  • Skrandžio uždegimas
  • Pilvo diegliai
  • Apatinės pilvo dalies skausmas

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *