Botulizmu užsikrėsti galima to nė neįtariant. Lietuvoje šiuo metu vis dar gyvas „konservavimo kultas“ – namų šeimininkės kasmet aktyviai ruošia šimtus stiklainių įvairiausių konservų. Konservai, žinoma, skanus ir praktiškas maisto šaltinis. Vis dėlto kyla klausimas ‒ ar saugus? Kartais į namuose ruošiamus konservus patenka nepageidaujamas ingredientas – botulizmo bakterija. Kas nutinka užsikrėtus botulizmu ir kaip jo išvengti, skaitykite straipsnyje.
Deguonies netoleruojančiai botulizmo bakterijai (lot. Clostridium botulinum) konservai ‒ optimali gyvenamoji aplinka, kurioje šios dauginasi ir gamina itin stiprų nuodą, vadinamąjį botokso toksiną. Registraciniais duomenimis, Lietuvoje kasmet botoksu apsinuodija tiek pat žmonių, kiek ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, tačiau pastarojoje šalyje gyventojų skaičius šimtą kartų didesnis, taigi peršasi išvada, kad Lietuvoje sergamumas botulizmu šimtą kartų dažnesnis. Taip yra dėl to, kad Lietuvoje itin populiarūs namų gamybos konservai, o Vakarų valstybėse jų beveik visiškai atsisakyta.
Botulizmo bakterijos keliamos grėsmės
Norėdami išvengti pavojingos infekcijos, turėtume įsigilinti į botulizmo bakterijos fiziologines ypatybes. Ši lazdelės formos bakterija visiškai nepakanti deguonies turinčiai aplinkai. Deguonies sąlygomis bakterija kinta ir susiformuoja vadinamoji sporos forma. Botulizmo bakterija gausiai paplitusi natūralioje gamtinėje aplinkoje – bakterijų sporos gyvena naminių ir laukinių gyvūnų žarnyne, o su jų išmatomis patenka į dirvožemį, ant grybų ir augalų.
Būdama sporos stadijoje, botokso bakterija nevykdo jokios biologinės veiklos, galima sakyti, „užmiega“. O patekusi į bedeguonę aplinką, bakterija „pabunda“, ima daugintis ir išskirti į aplinką botokso toksiną. Prisidauginusios ir prigaminusios toksino bakterijos žūva ir ant mūsų stalo patenka vien toksinai: konservuose nei gyvų bakterijų, nei jų sporų greičiausiai neberasime.
Botulizmo simptomai
Dažniausiai mums sutinkama bedeguonė, hermetiška aplinka, kurioje galima rasti botokso bakterijų toksinų, ‒ įvairūs konservai ir rūkyti mėsos produktai. Suvalgius botokso toksinu užkrėsto maisto per kelias valandas, o kartais ir kelias dienas pasireiškia apsinuodijimo simptomai:
- dvejinasi akyse,
- pasidaro sunku ryti ir kramtyti,
- užkrenta akių vokai,
- aptirpsta veidas.
- aptirpsta rankos,
- darosi sunku kvėpuoti.
Būtent kvėpavimo sustojimas ‒ pagrindinė negydyto botulizmo mirties priežastis.
Plačiau apie pavojingą toksiną botoksą
Botulizmo bakterija gamina baltyminės struktūros neurotoksiną – botoksą. Medicinos literatūroje teigiama, kad mirtina intraveninė botokso dozė yra 1,3–2,1 nanogramo kilogramui kūno svorio. Tai nepaprastai mažas kiekis, būtent todėl botoksas laikomas pačiu stipriausiu žinomu nuodu.
Toksinas yra atsparus žmogaus skrandžio rūgštims, tad į organizmą patenka beveik visa su maistu suvartota jo dozė. Laimei, toksinas neatsparus virinimui: jis visiškai suyra virinamas 2 min. 100 laipsnių temperatūroje, o per 15 min. – 80 laipsnių temperatūroje. Kilus mažiausiam įtarimui, kad maiste gali būti toksino, patariama prieš vartojimą jį gerai termiškai apdoroti.
Lithuanian