Įgimtas ir įgytas imunitetas ‒ kuo jie skiriasi?

Gegužės 15, 2015 | Judita Dovydėnaitė
+16
+19 -3

Imuninė sistema yra viena sudėtingiausių žmogaus organizmo sistemų. Ją sudaro vieningai veikiantys organai ir ląstelės. Žmogaus imunitetas skirstomas į įgimtą ir įgytą, taip pat į ląstelinį ir humoralinį pagal imuniniame atsake dalyvaujančius elementus (kai kraujyje ir limfoje cirkuliuojančios medžiagos realizuoja specifines imunines reakcijas). Jei mūsų imuninė sistema stipri, išvengiame daugelio susirgimų, o jei ir susergame, tai trumpam, nes imuninė sistema ligos sukėlėjus greitai pašalina. O štai imuniteto nusilpimą pastebime vos tik susidūrę su bakterijomis ar virusais ‒ iš karto susergame ir ilgai sveikstame. 

Įgimtas imunitetas ‒ nuo pat gimimo 

Kiekvienas sveikas žmogus jau gimdamas turi efektyvią organizmo apsaugos sistemą, kuri vadinama įgimtu arba nespecifiniu imunitetu. Kasdien mus atakuoja daugybė svetimų mikroorganizmų, tačiau dėl įgimto imuniteto mechanizmų, kurie pradeda veikti praėjus vos kelioms minutėms ar valandoms po svetimkūnio patekimo į organizmą, jokių negalavimų nejaučiame. 

Pirminę apsauginę funkcija atlieka fiziniai barjerai: oda ir kūno ertmių gleivinės. Į kvėpavimo takus patekusius svetimkūnius padeda pašalinti gaureliai, kurie stumia svetimkūnį kvėpavimo takais į išorę, taip pat padeda apsauginiai refleksai ‒ čiaudėjimas ir kosėjimas. Į virškinimo sistemą patekusius kenkėjus naikina skrandyje esančios rūgštys, fermentai, o žarnyne esantys gaureliai sulaiko ir neleidžia svetimoms medžiagoms prasiskverbti į kraujotaką ir išplisti po visą organizmą. 

Pagrindiniai kraujo rodikliai. Ką jie reiškia?

„Padidėję hematokrito rodikliai reiškia, kad padidėjo kraujo klampumas (daugiau eritrocitų, mažiau skystosios kraujo dalies plazmos). Dėl šios priežasties labai apsunkinamas širdies darbas.“ 

Sužinokite, ką reiškia sudėtingi terminai:
Pagrindiniai kraujo rodikliai. Ką jie reiškia? » 

Jei fiziniai barjerai neapsaugo nuo patogenų patekimo į organizmą, į pagalbą atkeliauja fagocitai ir limfocitų grupės ląstelės. Fagocitai arba sunaikina svetimą medžiagą, arba padaro ją lengviau atpažįstamą kitoms imuninėms ląstelėms. Didieji fagocitai vadinami makrofagais ir jie gali sunaikinti ne tik mikroorganizmus, bet ir visą ląstelę, pavyzdžiui, pasenusį eritrocitą (raudonąjį kraujo kūnelį). Kitos svarbios įgimto imuniteto ląstelės vadinamos natūraliaisiais kileriais. Jos ypatingos tuo, kad atpažįsta ir sunaikina ne tik virusų paveiktas ląsteles, bet ir mutavusias ląsteles, iš kurių ilgainiui gali susiformuoti auglys. 

Įgytas imunitetas padeda suvaldyti ligų pasikartojimą 

Imunitetas gali būti įgytas skiepaisVisgi sveikatai palaikyti vien įgimto imuniteto neužtenka, todėl ilgainiui žmogus įgyja specifinį imunitetą. Įgimto imuniteto mechanizmai pradeda veikti beveik iškart susidūrus su svetimomis medžiagomis, o štai įgytam imunitetui pradėti veikti reikia ilgesnio laiko – maždaug 4–7 d. Įgyto imuniteto atsakas yra lėtesnis, tačiau daug specifiškesnis nei įgimtojo. 

Svarbiausi vaidmenys formuojantis įgytam imunitetui tenka T ir B limfocitams. T limfocitai specifiškai atpažįsta kiekvieną svetimą medžiagą ‒ antigeną. Kilus imuniniam atsakui T limfocitai dauginasi ir susiskirsto į smulkesnes grupes. Vieni jų tampa atsakingi už informacijos apie „priešus“ skleidimą po visą organizmą, kiti ‒ reguliuoja, t. y. skatina arba slopina imuninę organizmo reakciją. 

Viena T limfocitų grupė yra atsakinga už pakartotinių susirgimų įvairiomis ligomis rizikos mažinimą ‒ tai įsimenančios ląstelės. Šios ląstelės turi atmintį, į kurią pirmą kartą susidūrus su antigenu informacija apie jį yra įrašoma ir išsaugoma visam laikui. Kitą kartą susidūrus su tuo pačiu antigenu imuninis atsakas kyla labai greitai ir antigenas yra sunaikinamas iš karto. Būtent dėl šių atmintį turinčių ląstelių kai kuriomis ligomis, pavyzdžiui, vėjaraupiais sergame tik kartą gyvenime. 

B limfocitai priklauso humoraliniam imuniniam atsakui. B limfocitui susitikus su antigenu, B limfocitas aktyvuojamas ‒ imami gaminti specialūs antikūnai, veikiantys prieš aptiktąjį antigeną. Antikūnai nesunaikina antigenų, tačiau juos pažymi, tuomet T limfocitai atpažįsta antigenus kaip svetimą medžiagą ir juos sunaikina. 

Imunitetas įgyjamas ir pasiskiepijus 

Skiepydamiesi taip pat galime apsisaugoti nuo įvairių ligų. Vakcinacijos metu į žmogaus organizmą suleidžiama susilpnintų arba negyvų ligos sukėlėjų ar jų dalių, šitaip sukeliant imuninės sistemos reakciją, tačiau nesukeliant ligos. Po skiepų organizmas ima gaminti antikūnus, kurie yra specifiniai antigenams, t. y. kiekvienas antikūnas atitinka specifinį antigeną, kaip kad raktas atitinka spyną. Kitą kartą vėl susidūrus su tuo pačiu antigenu, organizmas greitai pagamina daug antikūnų ir antigenas yra sunaikinamas, dažniausiai mums net nepastebint ligos simptomų. 

Taigi mūsų imuninė sistema kasdien dirba sunkų darbą, mus saugodama nuo įvairių ligų sukėlėjų. Tačiau tam, kad imuninė sistema dirbtų gerai, ją reikia nuolat stiprinti ir vengti imunitetą alinančių veiksnių. Imuninė sistema veiks sklandžiai, jei būsite fiziškai aktyvūs, maitinsitės visaverčiu maistu, vengsite streso ir pervergimo. Nepamirškite gerai išsimiegoti ir pailsėti!

+16
+19 -3
  • Sveikatingumo centrai
  • Imuniteto stiprinimas
  • Nusilpęs imunitetas
  • Imuninės sistemos stiprinimas
  • Imunologai

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *