Kada chirurginis tonzilito gydymas yra neišvengiamas?

Gruodžio 05, 2013 | Aušrinė Kuzaitė
+2
+7 -5

Sunku ryti, skauda gerklę, karščiuojate? Galbūt tai vėl tonzilitas? (liaudyje dažnai vadinamas tiesiog „angina“). Ši išorinių kvėpavimo takų liga kamuoja ne tik vaikus, bet ir suaugusiuosius. Dažnam pacientui tonzilitas linkęs kartotis. Nors ši liga daugelio žmonių supratimu „lengva“, tačiau ji gali būti sunkiai gydoma ar sukelti komplikacijų.

Tonzilitas – kas tai?

„Tonzilektomija atliekama bendrojoje nejautroje, procedūra trunka nuo 30 iki 45 minučių.“ Tonzilitas – tai ūminis ar lėtinis tonzilių uždegimas, kuriuo dažniau serga vaikai, tačiau sirgti gali ir suaugusieji. Tonzilėmis vadinami poriniai limfinio audinio dariniai, esantys ties minkštojo ir kietojo gomurio riba. Savo tonziles galima apsižiūrėti prieš veidrodį plačiai išsižiojus. Normaliai tonzilės tarnauja kaip imuninis organas, kuris padeda apsaugoti organizmą nuo patogenų, patekusių su įkvėptu oru. Deja, kartais tonzilės tampa terpe, kurioje apsigyvena virusai, bakterijos ar grybeliai, tuomet ir pasireiškia tonzilito simptomatika:

  • tonzilės parausta ir ištinsta,
  • jaučiamas skausmas,
  • sunku ryti,
  • pacientas gali karščiuoti,
  • jausti silpnumą.

Tonzilitą sukelti gali tiek naujai patekę mikroorganizmai, tiek apsigyvenę tonzilėse po ankstesnių kvėpavimo takų infekcijų.

Kaip gydomas tonzilitas?

Tonzilitas dažniausiai gydomas medikamentaisSeniau daugeliui sergančiųjų tonzilitu buvo atliekamas tonzilių šalinimas. Šiuo metu jei tik liga nėra itin sunki ir pasikartojanti, stengiamasi tonziles išsaugoti ir taip palikti apsauginį kvėpavimo takų barjerą. Didžioji dalis sergančiųjų tonzilitu yra gydoma medikamentiškai.

Sergant tonzilitu pravartu išsiaiškinti ligos kilmę, tai padaryti galima atliekant kraujo tyrimą, kuris gali parodyti kokios kilmės tai infekcija – virusinė ar bakterinė, taip pat paimti pasėlį nuo tonzilių, kuris padeda nustatyti tikslų ligos sukėlėją. Pasėlio tyrimas gali padėti nustatyti tikslią bakterijos rūšį, tačiau ne viruso, tad virusinė infekcija nustatoma nerandant bakterijų.

Visgi dažniausiai gydymas yra skiriamas empiriškai, remiantis paciento nusiskundimais ir atlikus fizinį paciento ištyrimą. Nuodugnesni tyrimai skiriami, jei tonzilitas yra lėtinis ir besikartojantis. Jei tonzilitas yra bakterinės kilmės, skiriami antibiotikai bei simptomus palengvinantis gydymas – patariama vartoti daug šiltų skysčių, skalauti burną druskos tirpalu, esant reikalui gerti nuskausminamuosius bei karščiavimą malšinančius vaistus. Jei tonzilitas virusinis, dažniausiai apsiribojama simptominiu gydymu, kadangi antibiotikai yra neveiksmingi kovojant su virusinėmis infekcijomis.

Pagrindiniai kraujo rodikliai. Ką jie reiškia?

„Mažesnis nei normalus trombocitų skaičius taip pat labai pavojingas, nes sumažėja kraujo krešėjimo galimybės, todėl susižeidus ar patyrus traumą, stipriai kraujuojama, žmogus gali numirti.“

Daugiau apie kraujo rodiklius skaitykite čia:
Pagrindiniai kraujo rodikliai. Ką jie reiškia? » 

Kada atliekamas tonzilių šalinimas?

Chirurginis tonzilių šalinimas (vadinamas tonzilektomija), atliekamas kuomet tonzilitas kartojasi šešis ir daugiau kartų per metus, taip pat tuomet kai tonzilitą sukelia antibiotikams nejautrios bakterijos. Ūmios eigos tonzilito atveju tonzilės gali tiek padidėti, kad net darosi sunku išsižioti, valgyti ir kvėpuoti pro burną. Dėl skausmo ir sutrikusio kvėpavimo žmogui gali būti sunku užmigti, jį gali kankinti nemiga. Tokiais atvejais tonzilių šalinimas gali būti būtina procedūra. Dažniausiai tonzilės šalinamos tradiciniu chirurginiu būdu naudojant skalpelį, tačiau taip pat gali būti ir kitų alternatyvų, tokių kaip šalinimas lazeriu, radio bangomis ar ultragarsu.

Tonzilektomija atliekama bendrojoje nejautroje, procedūra trunka nuo 30 iki 45 minučių. Ši operacija dažniausiai atliekama vaikams, nes būtent jie dažniausiai serga. Visiškas išgyjimas po operacijos užtrunka maždaug dešimt dienų. Po operacijos gali būti jaučiamas gerklės skausmas, kuris gali plisti į ausis, žandikaulį ir kaklą. Skausmui malšinti gydytojas gali skirti analgetikų.

Šiuo periodu derėtų ilsėtis, vartoti daug nerūgščių ir negazuotų gėrimų, kad nebūtų dirginama ir taip jau jautri gerklė; taip pat reikėtų valgyti lengvą, kambario temperatūros maistą, vengti infekcijų. Pacientas po operacijos gali karščiuoti. Jei temperatūra suaugusiajam pakyla virš 38,5 °С, o vaikui virš 38 °C, reikėtų vartoti karščiavimą malšinančių vaistų, tokių kaip nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Šie vaistai pasižymi ir skausmą malšinančiu poveikiu, tad nereikėtų iškart griebtis stiprių nuskausminamųjų – jei skausmas nėra itin sunkus, gali būti, kad pakaks ir šių tradicinių nereceptinių vaistų.

Kelias dienas po operacijos seilėse bei nosies sekrete gali būti matoma kraujo pėdsakų, tačiau nereikėtų dėl to nerimauti, į gydytoją kreiptis reikėtų, jei matomas žymus kraujavimas šviesiu krauju.

Sėkmės gyjant!

Taip pat skaitykite:
Pūlinga angina. Kaip gydyti ir kada reikalinga operacija? »
Angina (Ūminis tonzilitas) (simptomai, gydymas ir profilaktika) »
Chirurgija – ne tik skalpeliu grįsta procedūra »

„Sveikatos įstaigos“. LOR (akių, nosies, gerklės) gydytojai »

+2
+7 -5
  • Gerklės ligos
  • Tonzilitas
  • LOR (akių, nosies, gerklės) gydytojai

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *