Kaip susergama II tipo cukriniu diabetu?

Vasario 03, 2014
+8
+9 -1
1

Pagerėjusios žmonių gyvenimo sąlygos ir pasikeitusi mityba davė ne tik daug naudos, tačiau atnešė ir naujų ligų. Nors cukriniu diabetu sergama jau seniai, tačiau pastaruoju metu ši liga įgavo epidemijos mastą – vien per paskutinį dešimtmetį sergančiųjų diabetu skaičius Lietuvoje padidėjo du kartus. Akivaizdu, jog diabetas jau kurį laiką yra viena didžiausių sveikatos problemų civilizuotose šalyse.

Vis dėlto nepaisant didelio sergamumo, žinios apie diabetą mūsų visuomenėje dar menkos ir apipintos daugybe mitų, todėl parengėme straipsnių ciklą šia tema. Jame kalbėsime tik apie II tipo diabetą, kuris dažniausiai siejamas su viršsvoriu ar nutukimu. II tipo diabetą svarbu atskirti nuo I tipo, kuris yra autoimuninė liga ir dažniausiai pasireiškia jau paauglystėje. II tipo diabetas daug dažnesnis ir sudaro maždaug 90 % visų diabeto atvejų. Tad pabandykime išsiaiškinti, kaip išsivysto ši sunki liga.

Insulino svarba

Mūsų kūno ląstelėms reikalinga energija, o ji gaunama iš maisto medžiagų. Taigi kai pavalgome, maistas suvirškinamas ir maisto medžiagos patenka į kraujotaką. Dėl šio proceso pakyla gliukozės kiekis kraujyje. Tačiau tam, kad gliukozė patektų į ląsteles, reikalingas kasos gaminamas hormonas insulinas.

Tam, kad geriau suprastumėte insulino svarbą, įsivaizduokite tokią situaciją: esate uždarytas kambaryje, kuriame nėra nieko, išskyrus daugybę konservuoto maisto skardinėse. Esate labai alkanas, aplink pilna maisto, tačiau niekaip negalite jo pasiekti, nes tam reikia specialaus įrankio – atidarytuvo. Panašioje situacijoje atsiduria ir mūsų ląstelės, kurių aplinkoje gliukozės yra pakankamai, tačiau ji taip paprastai į mūsų ląsteles patekti negali. Tam reikalingas specialus įrankis – insulinas. Jis veikia tarsi raktas, kuris prisijungia prie ląstelės paviršiaus ir atveria duris, pro kurias gliukozė patenka į ląstelę.

Sumažėjęs jautrumas insulinui

„... dažniau dėl šios ligos galime kaltinti netinkamą gyvenimo būdą – nesveiką mitybą (ypač gausų cukraus vartojimą), nutukimą ir fizinio krūvio stoką.“ Kartais gliukozę įsisavinantis mechanizmas sutrinka ir mūsų ląstelės pradeda neatpažinti insulino. Tuomet šių durų atvėrimui ir gliukozės patekimui į ląstelę reikalingi vis didesni insulino kiekiai. Tokia būklė vadinama sumažėjusiu jautrumu insulinui.

Nėra visai aišku, kodėl mūsų ląstelės ima nebeatpažinti insulino, tačiau pastebėta, kad įtakos tam turi genai ir gyvenimo būdas. Daliai žmonių tiesiog nepasisekė genetinėje loterijoje ir labai tikėtina, kad ši būklė išsivystys augant organizmui. Kai kurie žmonės gimsta jau turėdami sumažėjusį jautrumą insulinui. Tačiau dažniau dėl šios ligos galime kaltinti netinkamą gyvenimo būdą – nesveiką mitybą (ypač gausų cukraus vartojimą), nutukimą ir fizinio krūvio stoką. Įrodyta, kad dėl šių veiksnių mažėja jautrumas insulinui.

Susirgimo II tipo cukriniu diabetu priežastys

Kai sumažėja jautrumas insulinui, mūsų kūnas priverstas pagaminti didesnį šios medžiagos kiekį. Kasa gamina dvigubai daugiau insulino nei įprastai tam, kad cukrus iš kraujo patektų į mūsų ląsteles. Priešingu atveju cukrus kauptųsi kraujyje, o organizmo ląstelės badautų.

Tokia būklė, kai pagaminama daug insulino, kiekvienu atveju tęsiasi skirtingą laiką. Vieniems ji gali tęstis labai ilgai ir trukti dešimtmečius, o kitiems – tik keletą metų. Dažniausiai po kurio laiko kasa pervargsta dėl darbo maksimaliu pajėgumu ir po truputį sumažėja gaminamo insulino kiekis. Pradeda trūkti insulino ir gliukozė sunkiai patenka į ląsteles, todėl pradeda didėti gliukozės kiekis kraujyje ir išsivysto prediabetas.

Prediabeto metu kasa toliau dirba maksimaliu pajėgumu, bet vis senka jos galimybės gaminti insuliną. Dėl to toliau kyla cukraus kiekis kraujyje ir jis pasiekia tokį lygį, kai jau nustatomas diabetas. Taigi II tipo cukrinis diabetas yra dviejų sutrikimų – sumažėjusio jautrumo insulinui ir sumažėjusio kasos pajėgumo gaminti insuliną – kombinacija.

Ar kasos pajėgumą gaminti insuliną nulemia genai?

Turbūt daugeliui kyla klausimas: kodėl vienų žmonių kasa didelius insulino kiekius gali gaminti bene visą gyvenimą, o kitų kasa greit pervargsta ir tie žmonės suserga diabetu? Norėdami į jį atsakyti pluša daugybė mokslininkų, tačiau kol kas aiškaus atsakymo nėra. Kol kas galima apibendrintai pasakyti, kad vieniems žmonėms tiesiog pasiseka labiau nei kitiems.

Pastebėta, kad kiekvieno žmogaus kūnas į per didelę tam tikro organo apkrovą reaguoja skirtingai. Pavyzdžiui, vieni žmonės ilgą laiką veikiami stiprių garsų apkursta, o kiti ne. Kai kuriems bėgikams ilgainiui atsiranda problemų su keliais, tačiau kitiems ne. Didelis alkoholio vartojimas kartais sukelia sunkias kepenų ligas, tačiau tikrai ne visada. Turbūt didžiają dalį šių skirtumų lemia mūsų genai.

Diabeto atsiradimas – tai ilgas procesas, kai pokyčiai organizme vystosi daugelį metų. Juos skatina nesveikas gyvenimo būdas: netinkama mityba, nutukimas ir fizinio krūvio stoka. Tad pakeitę savo gyvenimo būdą ir atsikratę viršsvorio, galite šį procesą sustabdyti. Apie tai plačiau skaitykite kitame straipsnyje „Ar yra įmanoma visiškai pasveikti, susirgus cukriniu diabetu?“

+8
+9 -1
1
  • Cukrinis diabetas
  • Nutukimas
  • II tipo cukrinis diabetas
  • Sumažėjęs jautrumas insulinui
  • Prediabetas

Susiję straipsniai

  • Labai įdomus ir naudingas straipsnis, motyvuojantis taisyklingai maitintis ir saugoti savo sveikatą

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *