Kodėl nuolat jaučiamės pavargę?

Sausio 15, 2016
+18
+18 -0

Miego stygius nėra vienintelė energijos trūkumo priežastis. Smulkmenos, kurias darote (arba nedarote), gali išsekinti ir psichologiškai, ir fiziškai – dėl to visa diena atrodys kaip varginantis pareigos atlikimas. Mokslininkai atskleidė dažniausius blogus įpročius, dėl kurių galite jaustis pavargę, ir nurodė paprastus gyvenimo būdo pokyčius, sugrąžinsiančius jus ant kojų.

Kai jaučiatės pavargę, nesportuojate

Nesportavimas, kai norite sutaupyti energijos, iš tiesų atsigręžia prieš jus pačius. Džordžijos universiteto atliktas tyrimas rodo, kad sveikatos problemų neturintys suaugusieji, kurie daug laiko praleidžia sėdėdami, pradėję treniruotis apie tris dienas per savaitę po 20 min., po šešių savaičių jaučiasi mažiau pavargę ir turi daugiau energijos. Reguliarios treniruotės stiprina jėgas ir ištvermę, suaktyvina širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, aprūpina audinius deguonimi ir maistinėmis medžiagomis. Taigi, kai kitą kartą norėsite išsitiesti ant sofos, prieš tai bent jau trumpai pasivaikščiokite – tikrai nepasigailėsite.

„Jeigu apie 20 min. nusnūsite, kūnas lengviau atgaus jėgas ir jam nereikės ilgo miego, dėl kurio galite pabusti dar labiau pavargę.“

Geriate per mažai vandens

Kaip aiškina Teksaso „Ben Hogan“ sveiko sporto medicinos centro dietologė Amy Goodson, jeigu bent šiek tiek kankina dehidratacija (užtenka netekti 2 % įprastų skysčių), prarandate daug energijos. A. Goodson nurodo, kad dėl dehidratacijos sumažėja kraujo tūris (žr.Dehidratacija,kaip palaikyti vandens pusiausvyrą sportuojant?), todėl jis tampa tirštesnis, širdis ima lėčiau plakti, o deguonis ir maistinės medžiagos lėčiau pasiekia raumenis ir vidaus organus. A. Goodson rekomenduoja apskaičiuoti reikiamą skysčių kiekį taip: padauginkite savo kūno svorį (kg) iš 0,03 (30 ml) ir per dieną išgerkite tokį kiekį ml skysčių.

Vartojate nepakankamai geležies

Dėl geležies trūkumo galite jaustis tingūs, irzlūs, silpni ir sunkiai sutelkti dėmesį. A. Goodson aiškina: „Jaučiatės pavargę, nes į raumenis ir ląsteles patenka mažiau deguonies“. Ji pataria padidinti gaunamos geležies kiekį, kad sumažėtų anemijos rizika: valgykite daugiau liesos jautienos, daržinių pupelių, tofu, kiaušinių (įskaitant trynius), tamsiai žalių lapinių daržovių, riešutų ir riešutų sviesto kartu su daug vitamino C turinčiais maisto produktais (vitaminas C skatina geležies įsisavinimą su maistu). Atkreipkite dėmesį: geležies trūkumas gali būti didesnių sveikatos problemų požymis, todėl pajutę minėtus simptomus turėtumėte apsilankyti pas gydytoją.

Anemija, kitaip vadinama mažakraujyste, išsivysto tada, kai kraujyje stipriai sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių – eritrocitų – kiekis. Šiose mažytėse ląstelėse gausu hemoglobino, kuris būtinas deguonies pernešimui ir kitoms gyvybiškai svarbioms funkcijoms palaikyti. Taigi, kas išduoda raudonųjų kraujo kūnelių sumažėjimą ir kaip laiku pastebėti gresiančią anemiją? Straipsnyje apžvelgiame dažniausiai pasireiškiančius anemijos požymius, kurie būdingi visoms mažakraujystės rūšims, nepriklausomai nuo jų kilmės.

Plačiau:

Anemija. Kaip ji veikia mūsų savijautą?

Esate perfekcionistai

Niujorko universiteto medicinos mokyklos psichiatrijos profesorė, filosofijos daktarė Irene S. Levine teigia, kad siekdami būti tobuli – nors pripažinkime, tai neįmanoma – žmonės dirba sunkiau ir ilgiau, negu būtina. „Nusistatote uždavinius, kurie yra tokie nerealistiški, kad juos itin sudėtinga arba net neįmanoma pasiekti, ir galiausiai niekada nesate savimi patenkinti“, – sako Irene S. Levine. Ji rekomenduoja nusistatyti terminą, per kurį turite atlikti tam tikrą užduotį, ir jo laikytis. Laikui bėgant suvoksite, kad dėl papildomai skiriamo laiko jūsų darbas netampa geresnis.

Darote iš musės dramblį

Jeigu manote, kad būsite atleisti, vos tik viršininkas pasikviečia jus nenumatyto pokalbio, arba bijote važiuoti dviračiu, nes jaudinatės, kad pateksite į avariją, reikia pripažinti – darote iš visko katastrofą, t. y. visada tikitės blogiausio scenarijaus. Irene S. Levin manymu, šis nerimas gali jus sukaustyti ir protiškai išsekinti. Kai pajuntate, kad jus apima tokios mintys, giliau įkvėpkite ir paklauskite, ar tai yra blogiausia, kas gali atsitikti. Buvimas lauke, meditacija, sportas ar dalijimasis išgyvenimais su draugu gali padėti lengviau susidoroti su baimėmis ir tapti realistiškesniems.

Nepusryčiaujate

Suvartojamas maistas organizmą aprūpina energija. Kai miegate, toliau naudojate iš vakare suvalgyto maisto gautą energiją, kad galėtų tekėti kraujas ir deguonis. Taigi, kai rytą atsikeliate, turite iš naujo pasistiprinti pusryčiais (žr.Kodėl svarbu pusryčiauti?). Jeigu juos praleisite, jausitės tingūs. A. Goodson teigia: „Pusryčiai – tai tarsi organizmo uždegimas, medžiagų apykaitos pagreitinimas.“ Ji rekomenduoja pusryčius, kuriuose gausu kietųjų grūdų, liesų baltymų ir sveikų riebalų. Puikus pasirinkimas: avižiniai dribsniai su baltymų milteliais ir trupučiu žemės riešutų sviesto, trintų vaisių kokteilis, baltymų milteliai, liesas pienas ir migdolų sviestas arba kiaušiniai su kietųjų grūdų skrebučiu ir neriebiu graikišku jogurtu.

Savaitgaliais vėlai einate miegoti

Dr. Towfighas pastebi, kad jeigu iki vėlumos užsibūsite šeštadienio naktį ir miegosite visą sekmadienio rytą, bus sunku užmigti sekmadienio naktį – taip pirmadienio rytą trūks miego (žr.Kaip sureguliuoti sutrikusį miego ritmą?). Ilgai nemiegodami galite paįvairinti savo socialinį gyvenimą, tačiau kitą rytą pamėginkite atsikelti beveik įprastu laiku ir nusnauskite po pietų. Dr. Towfighas teigia: „Jeigu apie 20 min. nusnūsite, kūnas lengviau atgaus jėgas ir jam nereikės ilgo miego, dėl kurio galite pabusti dar labiau pavargę.“

 

 

+18
+18 -0
  • Geležies stokos anemija
  • Sveika mityba
  • Miegas
  • Vanduo
  • Pusryčiai
  • Sporto nauda
  • Nuovargis

Susiję straipsniai

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas.