Kokie požymiai reiškia prasidėjusį klimaksą?

Birželio 15, 2015 | Judita Dovydėnaitė
+13
+25 -12
1

Natūralus fiziologinių organizmo pokyčių periodas – klimaksas – moterims dažniausiai kelia stiprų nerimą. Menopauzė pasireiškia ne tik fiziologiniais, bet ir psichologiniais požymiais. Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad kiekvienos moters organizmas individualus, tad ir menopauzės simptomatika pasireiškia skirtingai. Matyt, didžiausią baimę kelia nežinomybė. Galbūt susipažinus su klimakso simptomais ir jo eiga šis gyvenimo tarpsnis nebeatrodys toks bauginantis. 

Kokie pokyčiai žymi klimakso pradžią? 

„Klimakso pradžia kiekvienai moteriai pasireiškia individualiai, tačiau dažniausiai tai nutinka 40–58 m.“ Klimaksas – tai laikotarpis nuo vaisingo moters amžiaus pabaigos iki kiaušidžių funkcionavimo pabaigos. Klimakso pradžia kiekvienai moteriai pasireiškia individualiai, tačiau dažniausiai tai nutinka 40–58 m. Klimaksą galima suskirstyti į kelis periodus, kurių pirmieji du vadinami premenopauze ir perimenopauze. Kai kurie gydytojai šių periodų neišskiria todėl, kad tarp jų nėra tikslios ribos. 

Pagrindinis premenopauzės periodo požymis – nereguliarios menstruacijos. Vėlesniame perimenopauzės laikotarpyje tarpai tarp menstruacijų gali būti 2–4 mėnesiai. Taip pat šio periodo metu moterys dažnai skundžiasi užeinančiomis karščio bangomis, kurių metu išpila prakaitas, parausta veidas ir krūtinė. Dažnai karščio bangos sutrikdo nakties miegą. Kartais būdingi nuotaikų svyravimai, irzlumas, polinkis į depresiją. Dėl estrogenų kiekio sumažėjimo, mažėja gleivių kiekis makštyje, gali atsirasti sausumo, perštėjimo pojūtis. Kai kurios moterys kaip klimakso simptomą apibūdina kartais pagreitėjantį širdies ritmą. Nors premenopauzės laikotarpiu ovuliacija įvyksta vis rečiau, moteris vis dar gali pastoti. 

Menopauzė nustatoma, kai moteris neturi menstruacijų 12 mėnesių, tuomet iš karto prasideda postmenopauzinis periodas. Svarbu tai, kad postmenopauzinio periodo metu kraujavimai iš gimdos nėra normalus požymis ir dėl to reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją. 

Kokie dar klimakso simptomai gali pasireikšti? 

Plaukų slinkimas, nagų lūžinėjimas. Dėl pakitusios nagų ir plaukų būklės iš dalies kaltas estrogeno kiekio sumažėjimas. Estrogenas reikalingas plaukų folikulų augimui, todėl sumažėjus šios medžiagos kiekiui organizme plaukai gali imti slinkti, lūžinėti, prarasti blizgesį. Pasikeitus hormoninei pusiausvyrai sutrinka maisto medžiagų tiekimas nago ląstelėms, jų augimas, dėl to nagai gali pasidaryti trapūs, prarasti spalvą, lūžinėti ir sluoksniuotis. 

Svorio priaugimas. Nėra vienareikšmiškai nustatyta, kad būtent klimaksas lemia svorio prieaugį vyresniame amžiuje, tačiau hormoniniai pokyčiai kartu su fiziologiniu ir anatominiu kūno pasikeitimu gali daryti įtaką spartesniam svorio didėjimui. 

Emociniai sutrikimai. Keičiantis hormonų pusiausvyrai, klimakteriniu laikotarpiu kai kurios moterys pastebi nuotaikos svyravimus. Būdama geros nuotaikos moteris staiga gali pasijusti prislėgta, liūdna ar pikta ir susierzinusi. Tai gali būti susiję ne tik su fiziologiniais organizmo pokyčiais, bet ir prastu nakties miegu, nuovargiu. 

Dėmesio koncentracijos sutrikimai. Sunkiai sutelkiamas dėmesys, nedideli atminties sutrikimai taip pat gali būti klimakso padariniai. Mokslininkai nėra vieningi šiuo klausimu: vieni teigia, kad šios protinės funkcijos sutrinka būtent dėl estrogenų kiekio sumažėjimo, kiti sako, kad šių funkcijų sutrikimas labiau susijęs su moterų patiriamu stresu sulaukus vyresnio amžiaus. 

Kaip susikaupti darbui ir išlikti efektyviam visą dieną?

„Susikaupti dalykams, kurie nėra įdomūs ir neturi aiškaus tikslo – tikrai sunku. Todėl patarimas paprastas – visuomet suvokite priežastį, dėl kurios kažką darote.“ 

Daugiau naudingų patarimų rasite čia:
Kaip susikaupti darbui ir išlikti efektyviam visą dieną? »

Osteoporozė. Kaulų retėjimo ligą iš dalies lemia įvykusi menopauzė ir moteriškų lytinių hormonų estrogenų pokyčiai organizme. Estrogenas dalyvauja kalcio absorbcijos procese susidarant kauliniam audiniui. Menopauzės metu sumažėjus estrogeno kiekiui sutrinka kaulinio audinio formavimasis, todėl kaulai pasidaro retesni ir trapesni, mažiau atsparūs lūžiams. 

Šlapimo nelaikymas. Mažėjant estrogenų kiekiui plonėja šlapimtakio sienelė. Dėl to gali pasireikšti dažnesnis ar staigus noras šlapintis. Kitas itin nemalonus, psichologinių problemų sukeliantis požymis gali būti nevalingas šlapimo išsiskyrimas juokiantis, kosint ar keliant kokį sunkų daiktą. 

Širdies ir kraujagyslių sistemos problemos. Klimakso metu mažėjantis estrogeno kiekis sukelia neigiamą poveikį kraujotakos sistemai ir medžiagų apykaitai. Šis poveikis kartu su natūraliais senėjimo pokyčiais ir šalutiniais rizikos veiksniais, kaip rūkymas, viršsvoris, padidėjęs kraujo spaudimas ir kitais, labai padidina širdies ligų tikimybę. Nors šia riziką bandoma sumažinti taikant pakaitinę hormonų terapiją, užpernai atlikta studija parodė, kad tokio tipo terapija gali labai padidinti kitų ligų atsiradimo tikimybę. Dabar dėl šio gydymo poveikio vyksta rimtos mokslinės diskusijos. 

Kai kurie iš išvardytų simptomų išties nemalonūs ar net pavojingi sveikatai, tačiau jie nebūtinai pasireikš kiekvienai moteriai. Klimakso simptomai ir požymiai, kaip jau užsiminėme straipsnio pradžioje, labai individualūs. Kai kurias moteris gali kamuoti didžioji dalis negalavimų, o kai kurios apie klimakso pradžią supras tik iš sutrikusio ar pasibaigusio menstruacijų ciklo. Svarbiausia prisiminti, kad daugelį simptomų galima numalšinti. Gydytojas tikrai pasiūlys sprendimo būdą, kuris leis gyventi visavertį ir aktyvų gyvenimą.

+13
+25 -12
1
  • Dirglumas
  • Ginekologai
  • Karščio bangos
  • Klimaksas
  • Menopauzė
  • Osteoporozė

Susiję straipsniai

  • Man veluoja menstruacijos jau keloids savaites,nusipirkau2nestumo testus ir jie abu neigiami,jei ne nescia tai kas man darosi.ir kiekviena nakti pabundu slapia nuo prakaito,aciu jei kas atsakys

Siųsk savo nuomonę

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *