Daugelio supratimu, dantų kariesas (kitaip dar vadinamas dantų ėduonimi) yra suaugusiųju problema. Visgi per pastarąjį dešimtmetį išaugo skaičius vaikų, turinčių dantų kariesą. Štai net arti 30 procentų 2 – 5 metų amžiaus vaikų ir beveik 50 procentų 6 – 11 metų amžiaus vaikų jau turi pieninių dantų kariesą. Kalbant apie nuolatinius dantis, 6 – 8 metų amžiaus grupėje nuolatinių dantų kariesą turi 10 procentų, o 9–11 amžiaus grupėje – 30 procentų vaikų. Tokius skaičius galima paaiškinti tuo, kad mažesni vaikai turi mažiau nuolatinių dantų, taip pat tuo, kad neretai vyresnėliai jau rūpinasi savo dantimis be suaugusiųjų priežiūros ir galbūt ne taip kruopščiai juos išsiplauna.
Ypač pavojingas yra vadinamasis ankstyvasis vaikų dantų kariesas. Toks kariesas pažeidžia kątik išsikalusius, jautrius dantis. Ši karieso forma dažniau vystosi vaikams, ilgiau nei metus maitinamiems krūtimi, bei tiems, kurie po pirmojo gimtadienio nebuvo atpratinti nuo buteliuko. Neretai tokie vaikučiai įpranta užmigti su buteliuku, kuriame yra sultys, arbata ir kiti saldūs gėrimai. Cukrus ir kiti saldikliai sudaro palankias sąlygas daugintis dantų kariesą sukeliančioms bakterijoms. Kuomet kariesas yra negydomas, gali nulūžti dantų vainikas (akimi matoma danties dalis). Labai sugedusius dantukus tenka anksti šalinti, antraip jie sukeltų nuolatinių dantų užuomazgų pažeidimą. Pažeisti pieniniai dantys gali tapti infekcijos židiniu ir sukelti tonzilitą, inkstų uždegimą ar net tapti įgytų širdies ydų priežastimi. Jei vaikutis anksti neteko pieninių dantų, gali imti netaisyklingai vystytis jo žandikaulis, dėl to ateityje, jau išaugus nuolatiniams dantims, gali susidaryti netaisyklingas sukandimas.
Svarbiausias vaidmuo šiuo atveju tenka tinkamai dantų higienai ir profilaktiniam dantų tikrinimui. Kruopšti dantų higiena turi prasidėti tuomet, kai išsikala pirmasis pieninis dantis. Vaistinėse galima įsygyti specialių dantų šepetėlių, skirtų pirmiesiems pieniniams dantims. Tokie šepetėliai yra minkšti, guminiai, užmaunami ant motinos piršto. Dantis mažam vaikui reikia valyti kaip ir suaugusiajam – du kartus per dieną, naudojant floro turinčią dantų pastą. Dantų valymas bent iki 7 metų amžiaus turėtų vykti tėvelių priežiūroje. Pirmasis vizitas pas odontologą taip pat turėtų įvykti išsikalus pirmiesiems pieniniams dantims, pakartotinai lankytis reiktų kas pusę metų. Ankstyvas vizitas pas gydytoją – odontologą svarbus dar ir tuo, kad ugdomas teigiamas vaiko požiūris į odontologo kabinetą, vaikas supranta, kad profilaktinė dantų apžiūra yra būtina, nebaisi ir neskausminga. Profilaktiškai itin naudingas yra vaikų krūminių dantų padengimas silantinėmis medžiagomis. Silantai – tai skysta plombinė medžiaga, kuria užpildomos nuolatinių krūminių dantų vagelės. Taip dantys apsaugomi nuo dantų ėduonies, be to, juos lengviau valyti. Vertėtų prisiminti, kad silantais dengiami tik nesugedę nuolatiniai dantys. Padengtų silantais dantų patikrinimas atliekamas po trijų mėnesių, vėliau – kiekvieno profilaktinio tikrinimosi metu. Jei silantas iškrenta, krūminių dantų dengimo silantinėmis medžiagomis procedūrą reikėtų kartoti. Statistniais duomenimis krūminių dantų silantavimas net iki 80 – 90 procentų sumažina dantų karieso išsivystymo tikimybę. Tinkama dantukų priežiūra gali sutaupyti daug vaiko ašarų, tėvų laiko ir pinigų.
Jei visgi nepavyksta išvengi dantų kariesio, pasitelkiamas gydymas. Pradinėse dantų pažeidimo stadijose gali būti taikomas gydymas tepant specialias, eduonį naikinančias, medžiagas. Kuomet kariesas „įsirausęs“ giliau, tenka taikyti tokį pat gydymą kaip ir suaugusiesiems – dantų gręžimą bei plombavimą.
Svarbu nepamiršti, kad vaikų dantų priežiūra reikalauja išskirtinio dėmesio. Tėveliai turėtų nuo mažens savo vaikams diegti tinkamos dantų priežiūros normas, bei reguliariai (kas pusę metų) juos vesti pas gydytoją – odontologą.
Lithuanian